- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus paskutinei savaitei, per kurią antrojo elektros rinkos liberalizacijos etapo dalyviai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad diskusijos, kurį pasirinkti, yra pernelyg sureikšmintos.
Anot jo, visos septynios elektros tiekimo planus siūlančios įmonės veikiau yra elektros pardavėjai, bet ne tiekėjai, o jų kainos yra labai panašios. Ekonomisto teigimu, kur kas svarbiau pasirinkti tinkamą planą – rinkos ar fiksuota kaina.
„Žmonės labai akcentuoja tiekėjo pasirinkimą, nors juos ne tiekėjais reikėtų vadinti (...) tai yra labiau pardavėjai. Čia panašiai kaip pieną kurioje parduotuvėje pirkti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, galutiniame elektros kainos tarife, kuris nuo liepos sieks mažiausiai 24 ct/kWh, nepriklausomų tiekėjų kainos nesiskirs net centu.
„Ta (nepriklausomų elektros tiekėjų – ELTA) dedamoji yra labai nedidelė – 0,6-09 ct/kWh. Esminis pasirinkimas būtent yra kokį planą rinktis: ar fiksuoti kainą (jei fiksuojama, tai kuriam laikotarpiui), ar nefiksuoti kainos, t.y., palikti ją kintamą“, – tikino jis.
Pasak Ž. Maurico, dažniausiai palankiau rinktis planus kintama kaina pagal tai, kiek elektra kainuoja rinkoje. Nors, neatmeta ekonomistas, tokiu atveju sąskaitos kai kuriais mėnesiais gali reikšmingai išaugti, tad vartotojui reiktų turėti „finansinį buferį ir toleranciją rizikai“.
Kita vertus, fiksuoti planai ilguoju laikotarpiu yra brangesni, vartotojas moka už papildomą draudimą nuo rinkos svyravimų, tačiau gauna stabilią sąskaitą ir gali lengviau planuoti savo išlaidas, aiškina ekonomistas.
Ar pakelia ragelį, ar tinklapis gražus, ar patogu susimokėti.
„Jei žmogui neskaudėtų du ar tris kartus išaugusios elektros kainos vieną ar kitą mėnesį (kas gali nutikti šią žiemą), jis gali rinktis kintamą planą. Jei jis nori kainą fiksuoti, jis turėtų rinktis fiksuotą planą. Tada, be abejo, žiūrėti, kokios jis trukmės“, – dėstė Ž. Mauricas.
Kartu jis svarstė, kad pastaruosius mėnesius viešojoje erdvėje vyravusios diskusijos dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo buvo „išpūstas burbulas dėl labai menko dalyko“. Pasak ekonomisto, pagrindinis veiksnys, kuris turėtų lemti vieno ar kito tiekėjo pasirinkimą, yra ne siūloma kaina, o aptarnavimo kokybė.
„Ar pakelia ragelį, ar tinklapis gražus, ar patogu susimokėti“, – ironizavo Ž. Mauricas.
ELTA primena, kad antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo, kuriame nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti 1–5 tūkst. kWh per metus suvartojantys gyventojai sudaryti sutartį su vienu iš tiekėjų privalo iki birželio 18 d. To nepadarius bus užtikrintas garantinis tiekimas, kuris bus brangesnis 25 proc.
Šiuo metu Lietuvoje nepriklausomo elektros energijos tiekimo paslaugas teikia septyni tiekėjai: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas Energija“, „Egto energija“, „Birštono Elektra“, Kauno termofikacijos elektrinė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...