Ekonomistas: krizės laukti nevertėtų

„Mes žiūrime į artimiausius dvejus metus gana konservatyviai, tačiau matome, kad recesijos tikimybė pakankamai minimali.

Kalbos apie recesiją, ekonomikos nuosmukį dažnėja ne vien tik Lietuvoje. Pasižiūrėjau, ko žmonės ieško „Google“, tai žodis „recesija“ daug dažniau suvedamas pastaraisiais mėnesiais. Vadinasi, žmonėms tas klausimas aktualus, nes esame vėlyvojoje ekonomikos ciklo dalyje“, – žurnalistams antradienį sakė T. Povilauskas.

Jo teigimu, šiek tiek sumažinta euro zonos ekonomikos augimo prognozė, bet augimo tempai nėra labai prasti.

„Šiek tiek sumažinome euro zonos ekonomikų augimo prognozę, bet augimo tempai nėra istoriškai labai prasti. JAV praeiti metai buvo įspūdingi ekonomikos augimu, tad normalu, kad nuo aukšto lygio ekonomikos lėtėjimas nėra baisus dalykas. Žinoma, aktualiausia yra euro zona, nes ten yra pagrindinės prekių ir eksporto rinkos. Nuotaikos pastaruoju metu ten yra prastėjančios. Tai atspindi ir pramonės, ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai“, – sakė ekonomistas.

Pasak T. Povilausko, nuotaikos prastėja dėl tarptautinės prekybos galimo ribojimo.

Kalbėdamas apie Jungtinės Karalystės išėjimą iš ES, jis sakė, kad kietojo „Brexit“ tikimybė yra nuolat auganti.

„Metų pradžioje turėjome 10-15 proc. kietojo „Brexit“ tikimybę, bet dabar ji auga iki 20-25 proc. (...) Tikimės, kad greičiausiai „Brexit“ bus atidėtas, arba dar pavyks persiderėti. Tačiau kietojo „Brexit“ tikimybė sparčiai auga“, – komentavo ekonomistas.

Jo teigimu, atidėta ir palūkanų normos didinimo prognozė. Tą privertė padaryti nuo praėjusių metų gruodžio pasikeitęs centrinių bankų tonas.

„Ypač tai pasakyta apie JAV centrinio banko komentarus. Jie reagavo į finansų rinkų nuotaikas, tai jei tikėjomės, kad JAV šiais metai didins palūkanų normą du kartus, dabar tikimės, kad šiemet bus vieną kartą padidinta iki 2,75 proc. Galvojame, kad Europos centrinis bankas šiemet normos nedidins ir tik kitais metais ryšis šiam sprendimui“, – kalbėjo ekonomistas.

Anot T. Povilausko, prognozuojama, kad ekonomika šiais metais augs 2,9 proc., nors prieš ketvirtį tikėtasi 3 proc. augimo.

„Turbūt esame vieni optimistiškiausių su šia prognoze. Lietuvoje tų perkaitimo ženklų beveik nėra – augame subalansuotai tiek kalbant apie finansų sektorių, tiek apie kitus struktūrinius veiksnius, nekilnojamojo turto rinką. Vidaus veiksniai rodo, kad turėtume augti pakankamai stipriai, panašiai kaip praėjusiais metais. Vis dėlto turime vertinti, kas yra išorėje, ir matome, kad Lietuva nėra saugus uostas Europoje“, – sakė ekonomistas.

Emigracijos rodikliai, pasak ekonomisto, praeitais metais buvo vieni žemiausių per pastarąjį dešimtmetį.

„Pajamoms artėjant prie 1000 eurų, emigracijos apimtys yra linkusios mažėti. Žinoma, emigracija išliks, jaunimas ieškos įdomesnių darbų, važiuos į užsienį, bet yra nemažai žmonių, kurių motyvacija grįžti į Lietuva didėja augant atlyginimui“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Nedarbas mažės lėčiau ir sieks apie 6 proc. Tai pakankamai sveikas lygis, sakė T. Povilauskas.

Tuo metu nacionalinių vizų praeitais metais buvo išduota 45 tūkst., 2017 m. – 29 tūkst. Daugiausia atvykėlių įsidarbina statybų ir transporto sektoriuje.

Praeitais metais taip pat daugėjo ir individualią veikslą vykdančių asmenų: 2018-aisiais jų buvo 128 tūkst., o 2017-aisiais – 110 tūkst.