Ekonomistas: dosnią ES subsidiją Lietuva turės tinkamai išnaudoti

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį galutinai susitarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto, Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šalis gauna pakankamai dosnią subsidiją, tačiau privalo tinkamai ją išnaudoti, investuojant į didelę ekonominę grąžą teikiančius projektus.

Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais. Be to, iš naujo ES Atsigavimo fondo Lietuvai numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.

Banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto teigimu, ES parodė solidarumo gestą sunkiu laikotarpiu ir užtikrino, kad kalbos apie galimą Bendrijos subyrėjimą artimiausiu metu turėtų aprimti.

„Tai yra turbūt geriausia žinia Lietuvai, nes Lietuva yra maža atvira ekonomika, priklausoma nuo eksporto rinkų ir būtent tas aspektas, nors ne tiek akcentuojamas, yra svarbiausias Lietuvai“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

„Gavę tokį saldainį tiek Italija, tiek Ispanija, tiek kitos Pietų Europos šalys bus labiau teigiamai nusiteikę ES atžvilgiu ir ta dirva nebus purenama, kuri galimai galėtų privesti prie vienų ar kitų šalių išstojimo iš Bendrijos. Ta rizika yra sumažinta ir kadangi planas yra pakankamai ilgalaikis, tai ES vienybei tai yra labai teigiamas signalas“, – pridūrė jis.

Didžiausias iššūkis Lietuvai, pasak jo, bus tinkamai panaudoti paramą – šalis turėtų skatinti investicijų pritraukimą į pramonę, investuoti į klimatui neutralios bei skaitmeninės ekonomikos skatinimą.

„ES, kaip ir didžioji dalis kitų ekonominių galybių, stengiasi pritraukti kiek įmanoma daugiau gamybos ir kitos ekonominės veiklos savo Bendrijos teritorijoje, ypač augant geopolitiniam neapibrėžtumui tarp JAV ir Kinijos, ir atitinkamai tai puiki galimybė Lietuvai bei visam regionui pritraukti investicijų, ypač pramonės sektoriuje. Pirmas prioritetas ir turėtų būti lėšų skyrimas tų investicijų pritraukimui: infrastruktūros paruošimui, laisvųjų ekonomikos zonų, pramonės parkų, tyrimų finansavimas, susijęs su tų investicijų galimu pritraukimu“, – sakė ekonomistas.

Ž. Maurico nuomone, ES iki 2050 metų pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos, Lietuva turėtų tęsti šią kryptį, pradedant nuo daugiabučių apšiltinimo, baigiant investicijomis į biokurą, saulės energiją.

Lietuva iš Atsigavimo fondo galės pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų, tačiau Ž. Mauricas sako, kad skolintis neverta. Anot jo, esant pinigų pertekliui, kyla rizika, jog jie bus naudojami neefektyviai.

„Galime sukelti trumpalaikį burbulą ir po to, po septynerių metų galime likti prie suskilusios geldos. Pinigų visada turi būti stygius, nes sprendimai efektyvesni padaromi, o jeigu atsiranda toks supratimas, kad tai yra pertekliniai pinigai, prasideda išlaidavimas į kairę ir į dešinę, kuris nesibaigia geruoju“, – teigė jis.

A. Izgorodinas: prasti vartotojų lūkesčiai gali lėtinti ekonomikos atsigavimą

Europos Sąjungos (ES) vadovams po kelias dienas trukusių derybų antradienio naktį susitarus dėl 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo fondo, „SME Finance“ ekonomistas prognozuoja, kad dėl prastų dabartinių vartotojų lūkesčių jis gali neskatinti vartojimo tiek, kad ES ekonomika greitai atsigautų.

Anot Aleksandro Izgorodino, nepaisant visų skatinamųjų priemonių, kurių imtasi tiek valstybių, tiek ES lygmenyje, vartotojų lūkesčiai kol kas negerėja.

Jis pažymėjo, kad nors papildomi pinigai tikrai reikalingi tiek Lietuvai, tiek ES, skatinimo planas nesprendžia vartotojų lūkesčių problemos. Anot ekonomisto, būtent žemi vartotojų lūkesčiai lemia tai, kad skatinimo pinigai nebus išleidžiami vartojimui.

„Pavyzdžiui, euro zonoje gegužę gyventojų indėliai augo rekordiškai sparčiai nuo 2009 metų vasario mėnesio. Šitas skatinimo planas problemos neišsprendžia ir čia yra didžiausia mįslė – kaip padaryti taip, kad didžiulė pinigų suma pasiektų ekonomiką, o ne nugultų bankuose“, –  BNS sakė A. Izgorodinas.

Pasak A. Izgorodino, yra rizika, kad kol nebus patikimos koronaviruso vakcinos, kuri panaikintų virš ekonomikos tvyrantį neapibrėžtumą, žmonės išliks labai atsargūs ir pinigų neišleis.

Be to, jis teigė matantis rizikos, kad ES ekonomika atsigaus nekurdama darbo vietų.

„Jeigu dėl vartotojų lūkesčių tas atsigavimas bus pakankamai lėtas, tai įmonės spaus ant produktyvumo didinimo Europoje ir tai reiškia, kad jos maksimaliai išnaudos esamą darbo jėgą, bet neskubės kurti naujų darbo vietų“, – pabrėžė A. Izgorodinas.

Be kita ko, „SME Finance“ ekonomistas sakė manantis, kad panaudodama lėšas iš ES ekonomikos gaivinimo fondo, šalis neturės daug laisvės manevrui.

„Manau, kad manevro laisvės Lietuva neturės, nes skatinimo plane yra trys pagrindinės kryptys – žaliasis kursas, inovacijos ir skaitmenizacija. Didžioji dalis pinigų atiteks šioms kryptims Kur Lietuva galėtų improvizuoti – dalį pinigų, kurie yra duodami kaip paskolos, nukreipti į finansų rinkas, kad palengvinti įmonių prieigą prie paskolų“, – svarstė jis.

„Aš manau, kad tai nėra paskutinis skatinimo paketas Europos Sąjungoje ir tol, kol nebus vakcinos, o jos realiai iki kitų metų tikrai nebus, tai ES ekonomika gyvens dirbtinio kvėpavimo režimu“, – pridūrė A. Izgorodinas.

N. Mačiulis: Lietuva daugiausia prarado ES gelbėjimo fonde

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva Europos Vadovų Taryboje daugiausia prarado derantis dėl Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, tačiau, kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, išlošė derybose dėl didesnių lėšų žemės ūkiui.

„Tai maždaug milijardu mažiau nei buvo numatyta pirminiame plane prieš derybas. Labiausiai Lietuva prarado ES gelbėjimo fonde, kur pirminiame plane numatyta Lietuvai buvo 3,9 mlrd. subsidijų, liko 2,4 mlrd. subsidijų. Tai pusantro milijardo subsidijų garanto negausime. Galimybė didesnė skolintis.

Čia turbūt ne Lietuvos silpnos derybinės pozicijos pasekmė, o tiesiog stipresnių taupesnių 4 ES valstybių – Olandijos, Švedijos, Danijos ir Austrijos – derybų rezultatas, nes jie nenorėjo, kad iš to fondo būtų dalinama per daug negrąžintinų lėšų ir labiau išplėtė to fondo skolinimo potencialą, bet labai apkarpė galimybes gauti negrąžintinas tiesiogines išmokas“, – Eltai teigė N. Mačiulis.

Anot jo, tai buvo didžiausias pokytis visame derybų procese.

„Visur kitur simboliniai mažesni pokyčiai. Vienas rezultatų, kurias gavo visos neturtingesnės ES valstybės kaip kompensaciją, joms bus didinamos išmokos žemdirbiams ir didės finansavimas žemės ūkio sektoriui, tai čia toks laimėjimas Baltijos regiono šalių“, – sakė ekonomistas.

Lietuva iš Gaivinimo ir atsparumo fondo galės pasiskolinti iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti. Ar apsimokės skolintis, pasak N. Mačiulio, priklausys nuo sąlygų, kokios bus skolinimosi palūkanų normos.

„Lietuva bet kuriuo atveju dabar yra priversta skolintis ir kaip tik planuoja skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Tai reikėtų atsargiai vertinti ir ne per daug pasiskolinti finansų rinkose, nes tikėtina, kad skolinantis iš ES Gelbėjimo ir paramos fondo sąlygos bus geresnės nei skolinantis finansų rinkose. Manau, kad čia jokios stigmos nebus skolintis iš to fondo, nes vis dėlto jo lėšos yra skirtos kovoti su pandemija“, – kalbėjo ekonomistas.

„Tikrai nereikėtų žiūrėti su neigiamomis išankstinėmis nuostatomis į tą galimybę pasiskolinti iš ES Gelbėjimo fondo, bet nereikėtų per daug ir įsibėgėti su fiskaliniu stimulu, ekonomikos skatinimu, nes tai turi ir neigiamas šalutines pasekmes“, – pridūrė jis.

Ekonomisto nuomone, Lietuva turėtų skolintis tik tiek, kiek reikėtų užlopyti šių metų biudžeto skyles.

„Lietuva yra viena sparčiausiai atsigaunančių, viena mažiausiai turėjusių ekonominių pasekmių, tai turbūt teisinga strategija yra skolintis tik tiek, kiek reikia uždengti šių metų biudžeto deficitą, kiek neužtenka surenkamų lėšų iš mokesčių. O ekonomikos skatinimas, atgaivinimas, restruktūrizavimas turėtų vykti iš ES lėšų negrąžintinų subsidijų forma“, – Eltai sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, ES lėšas reikėtų nukreipti ne tik į trumpalaikį ekonomikos skatinimą, kur sukuriamos darbo vietos, nes tai, anot ekonomisto, nesukuria ilgalaikio ekonomikos augimo potencialo.

„Didžioji dalis tų lėšų turėtų būti nukreipiama į tai, kas didina šalies produktyvumą, konkurencingumą ir, kas numatyta ES gelbėjimo ir paramos fondo lėšų panaudojimo taisyklėse, apie trečdalis lėšų turėtų būti panaudota tam, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai dėl klimato kaitos padarinių mažinimo, CO2 išmetimo mažinimo, atsinaujinančios energetikos panaudojimas. Tai čia tikrai atsiveria daug galimybių kurti žalesnę ir tvaresnę ekonomiką, tausojant aplinką“, – sakė N. Mačiulis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių