Taip pat abejonių ekspertams kyla dėl numatyto darbo santykių ir individualios veiklos pajamų suvienodinimo, kuris gyventojus gali paskatinti keisti veiklos formas, be to, neapgalvotas pelno mokesčio kėlimas esą gali daryti neigiamą poveikį verslo konkurencingumui.

Politikų planus įvertinusi „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad keliami ambicingi gynybos planai dabartiniame dabartiniame „kosmetinių“ mokesčių plane ne itin atsispindi.

„Mums visiems, kaip mokesčių mokėtojams, reikia suvokti dabartinės situacijos sudėtingumą ir poreikius, kurie yra neišvengiami – tai yra ambicingas gynybos tikslas, kuris siekia 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto, ir atitinkamai šiam tikslui pasiekti turės būti mokestinių korekcijų. Bet stebint bendrą mokesčių paketą, kol kas neatrodo, kad tos mokesčių korekcijos būtų labai drastiškos ir radikalios – išties tai pakankamai švelnūs mokestiniai pakeitimai“, – ELTAI ketvirtadienį sakė ekspertė.

Finansų ministerijos koalicijai pristatytame mokesčių pakete, su kuriuo susipažino ELTA, numatyti siūlymai įvesti mokestį saldiesiems gėrimams bei ne gyvybės draudimo sutartims, plėsti nekilnojamo turto (NT) tarifo taikymą, didinti pajamų mokesčio progresyvumą bei peržiūrėti tam tikras lengvatas.

Šiuos pokyčius trečiadienį aptarė iš valdančiosios koalicijos partijų atstovų sudaryta darbo grupė.

Ekonomistė: atrodo, kad mokesčiai keliaus į bendrą katilą, o ne gynybai

Pasak I. Genytės-Pikčienės, politikai turėtų tiksliai iškomunikuoti, kuri didesnių mokesčių dalis keliaus tiesiai šalies gynybos reikmėms, nes taip pokyčius priimti bus lengviau, jie visuomenėje sulauks mažiau pasipriešinimo.

„Kol kas panašu, kad tai bus į bendrą katilą keliausiančios papildomos pajamos ir dėl jų efektyvaus panaudojimo kyla daug klausimų“, – teigė ekonomistė.

Kol kas panašu, kad tai bus į bendrą katilą keliausiančios papildomos pajamos ir dėl jų efektyvaus panaudojimo kyla daug klausimų.

„Manau, reikėtų vengti tokio informacinio piktnaudžiavimo, prisidengiant gynybos poreikiais ir tomis tokiomis labai kertinėmis, pamatinėmis valstybės funkcijomis, kaip švietimo ir sveikatos apsaugos. Reikėtų vengti didinti mokesčius ir tuo pačiu didinti kokias nors tikrai populistines užmačias ir neefektyvias išlaidas, kurių išties buvo labai apstu rinkimės kampanijos metu“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, svarbu, kad surinktos papildomos lėšos „nebūtų pravalgomos“.

„Manau, tos tikslesnės sąsajos, kur keliaus pinigai, kaip jie bus panaudojami (…) būtų labai svarbūs argumentai šios mokesčių reformos sėkmei. (…) Prioritetizavimas irgi yra labai svarbus“, – dėstė I. Genytė-Pikčienė.

Mato poreikį toliau diskutuoti apie siūlomus NT mokesčio tarifus

Siūloma, kad nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo kartelė būtų mažinama nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.

Būtų taikomi skirtingi tarifai, priklausomai nuo NT vertės – 0,2 proc. (nuo 20 tūkst. eurų), 0,5 proc. (nuo 150 iki 300 tūkst. eurų), 1 proc. (nuo 300 tūkst. eurų) arba 2 proc. (nuo 500 tūkst. eurų).

Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino teigiamai vertinantis NT mokesčio „visuotinumą“, tačiau mato poreikį toliau diskutuoti apie tarifų dydžius, kurių poveikis gali kelti nuomos kainas.

„(Tarifai – ELTA) yra labai aukšti, ypatingai vertingesniam turtui, diskusijų metu jie galėtų būti mažinami, nes jie darys įtaką rinkai, gali ją šaldyti. Iš kitos pusės tai audrins nuomos kainas, nes jį mokės ne nuomojantys butus, o jų nuomininkai, kurie turės padengti (kainas – ELTA). Nuoma brangs, galimai reikšmingai, ypač didmiesčiuose“, – ELTAI pažymėjo ekonomistas.

Tiesa, pasak jo, „keista“ yra ir 20 tūkst. eurų minimalios kartelės riba, mat „nėra nuosavybės, kuri vertėtų mažiau“.

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė pridūrė pasigendanti aiškesnių didesnio biudžeto surinkimo iš NT apmokestinimo sąsajų su Valstybės gynybos fondo pildymu.

„Jeigu mes turime nekilnojamojo turto, mes tikrai esame suinteresuoti, kad tas turtas būtų ginamas, būtų saugus šitame sudėtingame geopolitiniame kontekste“, – kalbėjo „Šiaulių banko“ ekonomistė.

„Individualios veiklos privalumų nelieka“

Pradiniame mokesčių pakeitimų variante siūloma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą taikyti pagal pajamų dydį, o ne priklausomai nuo jų rūšies – metinių pajamų sumai viršijant 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), taikyti 32 proc. tarifą, šios ribos nepasiekus – 20 proc. atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.

I. Genytė-Pikčienė kėlė klausimą, ar priėmus pokyčius vykdyti individualią veiklą dar apsimokės, taip pat kodėl siūlymai neliečia konkrečių veiklos formų, pavyzdžiui, mažųjų bendrijų.

Ar neatsiras galimybė tiesiog pasikeisti juridinę formą (į mažąją bendriją – ELTA) ir išvengti tų mokesčių padidėjimo.

„Būtų svarbu suvokti, kiek liks tų verslo formų po pakeitimų, nes yra lygiagrečiai šiems mokesčių pakeitimais ir juridinių formų iniciatyva – pagrindinis šio GPM pakeitimas yra nutaikytas į individualios veiklos, matyt, juridinės formos apmokestinimo pokytį. (…) Yra klausimų, ar neatsiras galimybė tiesiog pasikeisti juridinę formą (į mažąją bendriją – ELTA) ir išvengti tų mokesčių padidėjimo“, – teigė ekonomistė.

„(Individualios veiklos – ELTA) privalumų čia daug tikrai nelieka, ji būdavo tuo ir patraukli, kad tai yra pakankamai simplifikuota, paprasta forma, mokestinė našta irgi mažesnė, nes ši veikla labiau tokiems nepriklausomiems kūrėjams skirta juridinė forma“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

M. Dubnikovo teigimu, siūlymais suvienodinti darbo santykius ir individualią veiklą „žengiama per toli“ – jis pat neatmeta, jog pokyčiai pastūmėtų individualią veiklą vykdančius gyventojus keisti veiklos formą.

„Atsiras pagrindas mažinti apmokestinamų pajamų kiekį ir tai gali turėti priešingą efektą – iš noro turėti papildomų pajamų ir padaryti mokestinį teisingumą gausis priešingas atvejis, bus įdėta daugiau darbo, bet mokesčių bus surenkama tiek pat ar galimai mažiau“, – tikino M. Dubnikovas.

Jo teigimu, kartu nukrypstama nuo Pasaulio banko ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijų.

„Skirtingos veiklos yra apmokestinamos skirtingai – kai žiūrime pagal Pasaulio banko ir Europos Komisijos rekomendacijas, (…) formuluotė yra tokia, kad apmokestinimas turi priartėti vienas prie kito, bet tai nereiškia, jog jie turi būti vienodi, nes skirtingos veiklos reikalauja skirtingų apimčių, kapitalo intensyvumo ir pan.“ – aiškino jis.

Pelno mokestis gali mažinti konkurencingumą

Tuo metu pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, neapgalvotas šio mokesčio kaitaliojimas gali pakenkti šalies konkurencingumui, todėl reikia veikti atsargiai.

„Pelno mokesčio kėlimas, matyt, turėtų būti pristatomas kartu su 0 proc. tarifu refinansuojamam pelnui arba didesnio turto nudėvėjimo pasiūlymu – toks ir yra (numatytas – ELTA), tai iš tikrųjų tų manevro laisvės aspektų verslui tikrai turi būti“, – pažymėjo ji.

Siekiant skatinti investicijas, planuojami pokyčiais ilgalaikį turtą įsigyjančioms įmonėms – šios kainos atskaitymas vyktų iš karto, netaikant nusidėvėjimo normatyvų. Pokytį planuojama taikyti turto grupėms, susijusioms su „žaliuoju“ kursu ir inovacijomis, bet nepatenkančioms į investicinio projekto lengvatą.

M. Dubnikovas teigė, jog nors su didesniu verslo pelno apmokestinimu susiję siūlymai nenustebino, link jų judama ir kaimyninėse šalyse, tačiau atkreipė dėmesį, kad biudžeto didėjimas iš ekonomikos augimo dėl tokių sprendimų gali lėtėti.

Jeigu keliamas tikslas iš ekonomikos augimo yra gauti daugiau mokesčių, tai tokie sprendimai yra žalingi verslo plėtojimui.

„Ypač Baltijos šalyse, kur mokesčiai yra mažesni, vertinant, jog pas mus yra ir pelno, ir dividendų mokestis mūsų konkurencija su kaimyninėmis šalimis yra sunki. (…) Svarbiausia, jog jeigu keliamas tikslas iš ekonomikos augimo yra gauti daugiau mokesčių, tai tokie sprendimai yra žalingi verslo plėtojimui“, – dėstė ekonomistas.

Siūlo vietoje cukraus mokesčio kelti PVM

Siūloma papildomas lėšas gynybai sugeneruoti įvedant ir saldintų gėrimų apmokestinimą – vadinamąjį „cukraus mokestį“, kuris, skaičiuojama, sugeneruotų 25 mln. eurų.

Numatyti du mokesčio tarifai – gėrimams, kuriuose cukraus kiekis neviršija 8 gramų 100 mililitrų, būtų taikomas 7,4 eurų tarifas už 100 litrų, viršijant 8 gramus 100 ml bei energetiniams gėrimams būtų taikomas 21 euro už 100 litrų tarifas.

I. Genytė-Pikčienė suabejojo, ar naujas mokestis būtų efektyvus, mat valstybei didintų biurokratinę naštą – anot jos, galbūt vietoje to būtų verta svarstyti paprasčiau įgyvendinamą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą.

„Kyla klausimų, kiek naujo mokesčio administravimas kainuotų pačiai valstybei, ar tai būtų efektyvu, ar atsižvelgta šitą mokestį konstruojant, nes tikrai tas pajamų mastas nėra įspūdingas. Tokiomis aplinkybėmis, kai yra poreikis tvaresnių pajamų šaltinių, galbūt reikėtų galvoti apie gerokai efektyvesnius sprendimus, susijusius su vartojimo mokesčiais“, – kalbėjo „Šiaulių banko“ ekonomistė.

Anot jos, nėra verta daugiau apkrauti ir taip „neelegantišką“ mokesčių sistemą.

„Geriau ją efektyvinti, atsisakant tam tikrų netikslingų lengvatų ir išsiversti su tais tarifais, kuriuos jau turime“, – akcentavo I. Genytė-Pikčienė.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, 2029 m. pajamų į biudžetą būtų surenkama 542 mln. eurų daugiau negu nieko nekeičiant. 

Priėmus visus planuojamus mokestinius pakeitimus į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų.