- Remigijus Bielinskas, Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentui ir Vyriausybei prakalbus apie galimybę stabilizuoti smarkiai išaugusias šildymo, maisto produktų kainas galbūt mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus, ekonomistai sako, kad toks sprendimas norimo efekto neduos, atvirkščiai – tai gali labai pabloginti biudžeto pajamų surinkimą.
Laikinas PVM mažinimas – žalingas valstybei
„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertina siūlymus mažinti PVM, ypač šildymui, nes, jo teigimu, tarifo sumažinimas keliais procentiniais punktais kelis kartus išaugusių šildymo, elektros ir dujų kainų situacijos iš esmės nepagerins.
„Lietuva yra energetinių išteklių importuotoja – tiek dujų, tiek naftos, tiek elektros, tai mes kaip baronas Miunchauzenas savęs už plaukų neištrauksime iš balos mokesčius sumažindami, nes ta sąskaita vis tiek turės būti sumokėta“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, patirtis rodo, kad siekiamo efekto dėl PVM sumažinimo paprastai nebūna, ypač jei tas sumažinimas yra laikinas, o didesnę dalį naudos pasiima paslaugų teikėjai.
Ž. Mauricas pabrėžia, kad PVM šildymui sumažinimas būtų nesąžiningas ir ekonomiškai nepagrįstas, be to, jis iš esmės atitektų tik turtingiems žmonėms.
Labiausiai ši lengvata nugultų turtingų žmonių kišenėse, nes mažiausias pajamas uždirbantiems gyventojams yra tikrai pakankamai dosnus kompensavimas, galbūt žmonės tik nežino apie tokią galimybę.
„Labiausiai ši lengvata nugultų turtingų žmonių kišenėse, turtingų tiesiogine to žodžio prasme – turinčių daug NT turto, nes mažiausias pajamas uždirbantiems gyventojams yra tikrai pakankamai dosnus kompensavimas, galbūt žmonės tik nežino apie tokią galimybę“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat pasisako prieš PVM sumažinimą, nes tai neduos įsivaizduojamo efekto: nebus naudingi vartotojams, bet padarys žalos valstybei dėl sumažėjusių pajamų.
„Pavyzdžiui, jei Rusija toliau eis eskalacijos keliu, kas reikš tolesnį dujų ir naftos kainų augimą, tai net sumažinus keliais procentais PVM šildymui gali teoriškai kainos ne tik nesumažėti, o net padidėti, tuo tarpu įplaukos iš PVM gerokai nukris, o pastarosios generuoja per 40 proc. visų biudžeto pajamų“, – aiškino ekonomistas.
A. Izgorodino teigimu, biudžeto skyles užlopyti bus sunkiau, nes finansų rinkos šiemet pradeda griežčiau žiūrėti į valstybes, kurios nesilaiko viešųjų finansų tvarumo.
„Kitaip sakant, pigių pinigų era pasibaigia, taip pigiai skolintis kaip, pavyzdžiui, pagalbai dėl kovido Lietuva jau nebegalės“, – sakė ekonomistas.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis abejoja, kad politikų pasiūlymai koreguoti PVM tarifą ar imtis kitų laikinų mokestinių lengvatų yra tinkamas būdas kovoti su aukšta infliacija.
„Kai prabėgomis bandoma kažką pakeisti, sukuriama didžiulė biurokratinė našta ir neapibrėžtumas verslui, ir patiems gyventojams, neaišku, ar bus naudos. Kaip rodo Europos Komisijos tyrimai, labai dažnai PVM lengvatų galutiniai vartotojai negauna, ypač, kai lengvatos laikinos, niekas nepuola keisti kainų, kainodaros. Dėl to siūlyčiau susilaikyti nuo trumpalaikių kaitaliojimų“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, dabartinė infliacija yra laikina, o mokesčių sistemą koreguoti atsižvelgiant tik į trumpalaikius sutrikimus nėra geras principas.
„Lietuvoje nereikėtų sureikšminti dabartinio kainų šuolio, kuris lemia infliaciją, nes jau pavasarį, o ypač antroje metų pusėje ji sparčiai mažės“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Lenkijos pavyzdys – vienas blogiausių
Viešus politikų siūlymus apie laikiną tarifų mažinimą jis vertina kaip bandymą kartoti kaimyninės Lenkijos, kurioje pusmečiui panaikintas PVM daugeliui produktų, veiksmus, tačiau juos „Swedbank“ ekonomistas laiko populizmu.
„Aš suprantu, kad politikai dairosi į Lenkiją, bet Lenkija daro iš esmės klaidą, užsiima populizmu ir sprendžia kitas savo problemas, nykstantį populiarumą bando užglaistyti dalindama dovanėles per PVM lengvatas ar sumažintą akcizą“, – sakė N. Mačiulis.
Vilniaus ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus sako, kad pasiūlymai taikyti PVM lengvatas gali ne tik neišspręsti augančių kainų problemos, bet ir nulemti rimtesnius nemalonumus ateityje.
„Tokiu sprendimu problema perkeliama į ateitį arba sukuria dar didesnę problemą. Vėliau, kai PVM atstatys, tuomet kainos šoktels dar į aukštesnį lygį nei tuo atveju, jeigu tokių manipuliacijų nebūtų“, – sakė ekonomistas.
A. Bartkaus teigimu, nereikėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu.
„Tai vienas iš blogiausių pasiūlymų, kokį tik esu girdėjęs. Jeigu kaimynai nori nusiskandinti, tai jų valia. Mes tokių kvailų žingsnių neturėtume daryti“, – sakė ekonomistas.
Lengvatinis PVM maistui galėtų būti nuolatinis, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą.
Anot N. Mačiulio, norint išspręsti problemas reikia diskutuoti apie struktūrinius, ilgalaikius mokesčių sistemos pokyčius, kad ji būtų efektyvesnė, teisingesnė ir padėtų mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
„Tikrai galima pradėti diskusiją apie nuolatinį lengvatinį PVM tarifą maisto produktams, kaimyninės šalys tai turi, daugelis Europos Sąjungos šalių turi. Vertinti ar taikyti visiems produktams, ar tam tikram, kokie bus tokių lengvatų finansavimo šaltiniai, tokiu atveju tai būtų kokybiška diskusija, vedanti prie potencialiai produktyvios mokesčių reformos“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Pasak A. Izgorodino, reinvestuojamo įmonių pelno neapmokestinimas taip pat būtų reali pagalba, nes šiuo metu Lietuvos verslas negali investuoti tiek, kiek nori, į plėtrą, nes įmonėms trūksta apyvartinio kapitalo, jos turi mokėti avansu už įvairias žaliavas ir energetinius resursus.
„Reinvestuojamo pelno lengvata galėtų sumažinti spaudimą įmonių apyvartinėms lėšoms ir labiau paskatinti įmones investuoti į plėtrą. Pastarosios reiškia, kad bus samdomi nauji darbuotojai, kuriamos naujos darbo vietos, mokami mokesčiai“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Ž. Maurico teigimu, valdžiai reikėtų mažinti ne vartojimo, o darbo apmokestinimą.
„Mokesčius reikėtų mažinti darbo jėgai, o ne vartojimui. Jeigu mes neturėsime darbuotojų, galime turėti kokį nori šildymą, vis tiek nieko nepasieksime“, – sakė Ž.Mauricas.
„Tas pats ir su kapitalo mokesčiais, valdžia galėtų jų bent jau nedidinti ir tai jau būtų stiprinamas konkurencinis šalies pranašumas esant iššūkiams su Kinija, Rusija, Baltarusija“, – pridūrė ekonomistas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, jog Vyriausybė turėtų galvoti apie lengvatas kai kuriems produktams ir paslaugoms, kurių kainos yra reguliuojamos taip pat pranešė, jog siūlys Seimui neapmokestinti reinvestuoto įmonių pelno.
Vyriausybė teigia kol kas neplanuojanti sekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti PVM maistui. Tačiau jau svarsto sumažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui nuo 9 iki 5 procentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...