Ekonomistai įvertino EK rekomendacijas Lietuvai – tai kartojama ne pirmus metus

Lietuvos įvaizdis

Anot J. Rojakos, demografinė problema būdinga ne tik Lietuvai. Jos teigimu, daugelis Europos šalių susiduria su panašiais iššūkiais. Ekspertės tvirtinimu, didžiausią dėmesį vis dėlto reikėtų kreipti toms sritims, kuriose galimi pokyčiai.

„Labai svarbu pabrėžti tas sritis, kur galime kažką pakeisti. Iš esmės EK rekomendacijų paketas yra puiki dovana politikui, kuris gali kopijuoti ją savo rinkiminei kampanijai. Didžioji rekomendacijų dalis reikalauja daug pastangų, ryžto ir laiko, norint jas įgyvendinti. Galbūt dėl to jos nėra tokios populiarios“, – svarsto J. Rojaka.

Ji akcentuoja, kad Lietuva turi atrodyti puikiai ne tik Baltijos šalių regiono, bet ir visos E kontekste, nes tik tai gali suteikti šaliai konkurencingo pranašumo. „Dabar išsiskiriame ne pagal tuos rodiklius, pagal kuriuos norėtume. Išsiskiriame pagal tokį rodiklį, kaip aukščiausias darbingo amžiaus gyventojų mirtingumas, vienas aukščiausių garbingo amžiaus gyventojų skurdo lygis. Viena iš rekomendacijų buvo ne tik sutelkti dėmesį į demografiją, bet reformuoti švietimo ir sveikatos sistemas, taikyti prevencines priemones. Tai labai svarbu, siekiant stiprinti demografinį ir darbo rinkos potencialą“, – tikina J. Rojaka.

Siūlo ilginti gyvenimo trukmę

Kitokios pozicijos laikosi N. Mačiulis, kurio nuomone, demografinė krizė, senėjimas nėra visoms ES narėms būdinga problema. „Taip, tai yra išsivysčiusių valstybių tendencija, nes gyvenimo trukmė ilgėja, bet Lietuvos problema unikali. Jei analizuotume „Eurostat“ projekcijas, Lietuva yra sparčiausiai senėjanti valstybė ES. Tai susiję būtent su labai žemu gimstamumu po nepriklausomybės atgavimo, su labai didele jaunų, darbingo amžiaus gyventojų emigracija. Ta problema labai ryškėja ir bus itin gili kito dešimtmečio viduryje ar net artimiausius du dešimtmečius“, – prognozuoja N. Mačiulis.

Jo teigimu, nieko nedarydami ir susitaikydami, kad tai yra natūrali tendencija, mes susidursime su rimta valstybės finansų ir socialinės apsaugos sistemos krize. Ekonomistas priduria, kad priemonių, kurias galima taikyti, yra gana daug, pradedant gimstamumo skatinimu, baigiant imigracija ir reemigracija. Anot N. Mačiulio, vis dėlto pirmoji priemonė rezultatų duos tik po ketvirčio amžiaus.

„Visai įdomų receptą pasiūlė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris iš dalies antrina EK. Turbūt nė viena iš anksčiau įvardytų priemonių neturės pakankamos teigiamos įtakos, todėl reikia kalbėti apie gyvenimo trukmės ilginimą, t. y. siekti, kad būtų sveikesnė, produktyvesnė ir ilgiau gyvenanti visuomenė. Žinoma, tarp eilučių turbūt pastebima vienintelė išvada – reikės ne tik gyventi, bet ir dirbti ilgiau“, – pabrėžia N. Mačiulis.

Pensijų augimas ir ekonominė veikla

N. Mačiulio nuomone, bandant spręsti kilusias problemas, Lietuvoje buvo padaryta labai mažai – nors buvo palengvinta imigracijos tvarka, progresas buvo nežymus. Ekonomistas akcentuoja, kad Lietuvoje imigrantai sudaro tik 0,2 proc. darbo jėgos, o, pavyzdžiui, Švedijoje ar Norvegijoje šis rodiklis siekia 2 proc.