Ekonomistas turi ne tokių džiugių žinių: spartus atlyginimų augimas ilgai nebesitęs

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP didės 3,2 proc., tačiau atsargiau vertina 2020 m. – tikimasi 2,4 proc. BVP augimo, taip pat kitąmet lėčiau turėtų augti ir atlyginimai.

Kaip skelbia bankas, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, ūgtelėjo 3,8 procento. 5 proc., arba sparčiau negu šalies BVP, padidėjo informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus, kuriame darbo našumas yra santykinai didesnis, rezultatas.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad šių metų pradžia Lietuvai kol kas buvo sėkminga, o pasaulio pramonės gamybos lėtėjimas Lietuvai įtakos kol kas nepadarė.

„Šių metų pradžia buvo tikrai sėkminga Lietuvos ekonomikai ir žmonėms, nemažai daliai verslo. „Sodros“ duomenimis, daugiau nei 65 proc. dirbančių gyventojų apraustosios pajamos didėjo daugiau nei 5 proc., nedarbas mažėjo, o mažmeninė prekyba ir pramonės gamyba augo sparčiau nei praėjusiais metais“, – sakė T. Povilauskas.

Vis dėlto pirmąjį ketvirtį nekukliai atrodantis Lietuvos ekonomikos augimas nebuvo išskirtinis regione – Lenkijos BVP per metus padidėjo 4,7 proc., Estijos – 4,6 proc., o Latvijos – 3,2 procento.

Kitais metais, banko prognozėmis, augimas turėtų būti dar lėtesnis – prognozuojama 2,4 proc. BVP.

„Manome, kad lėtesnis augimas pasaulyje darys ir neigiamą įtaką Lietuvoje“, – sakė T. Povilauskas.

Banko duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių augo 9,4 procento. Privačiame sektoriuje vidutinė alga padidėjo 7,2 proc., valstybės sektoriuje – 14,3 procento. Anot T. Povilausko, lėčiau kylantis darbo užmokestis privačiame sektoriuje yra vienas iš įrodymų, kad, nepaisant liekančio darbuotojų trūkumo didžiausiuose regionuose, verslas atsargiau kelia algas.

„Prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių šiemet padidės 8,2 proc., o kitąmet augs 6,5 procento“, – sakė T. Povilauskas.

Anot banko, nedarbo lygis per metus sumažėjo 0,7 proc. punkto ir šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 6,5 proc., o prie tokio augimo prisidėjo ir darbuotojai iš trečiųjų šalių.

„Labiausiai nustebino net 27 tūkst. per metus padidėjęs užimtų gyventojų skaičius. Beje, ir toliau dėl demografinių pokyčių, didesnio sugrįžtančių lietuvių bei augančio užimtųjų skaičiaus sparčiai mažėja ekonomiškai neaktyvių žmonių Lietuvoje. Nors tai yra labai naudinga ekonomikai tendencija, skatinanti visuminę paklausą, bet kartu mažėja galimybių vidaus rinkoje į darbo rinką pritraukti naujų žmonių. Todėl nestebina, kad Lietuvoje ir toliau daugėja darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, „Barclays“ paskelbus apie atsitraukimą iš Lietuvos, tai nesustabdė darbuotojų skaičiaus augimo paslaugų centruose.

T. Povilauskas prognozuoja, kad infliacija antrąjį metų pusmetį Lietuvoje bus truputį didesnė nei 2,5 proc. Paslaugų kainos toliau augs, o dėl šalnų pavasarį gali būti didesnės nei įprasta daržovių, vaisių ir uogų kainos, degalų kainos metų pabaigoje taip pat gali būti kiek aukštesnės.

ELTA primena, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) gegužės pabaigoje paskelbė pavasario prognozę – numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc.

EBPO nuomone, silpna išorės paklausa lėtins šalies eksportą, o dėl vyraujančio gegužės globalaus neužtikrintumo poveikio verslo sprendimams investicijų augimas sulėtės nuo vidutiniškai 6,6 proc. 2017–2018 m. iki 4,7 proc. 2019–2020 m.

Numatoma, kad infliacija artimiausius dvejus metus vidutiniškai sudarys 2,2 proc., nedarbo lygis sumažės nuo 6,2 proc. 2018 m. iki 5,9 proc. 2019 m. ir 5,8 proc. 2020 m.

EBPO vertinimu, 2019-2020 m. valdžios sektoriaus perteklius sudarys 0,4 proc. BVP ir 0,2 proc. BVP atitinkamai, o projektuojama fiskalinė politika bus iš esmės neutrali.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Programuotojams iš Indijos vienodai šviečia, Vokietija ar Lietuva. Kai kurie pasirinks pagal pinigus. Kiek jiems reikėtų mokėti?"Labai kvalifikuoti darbuotojai iš ES nepriklausančių šalių, ieškodami darbo užsienyje, akivaizdžiai vis labiau pasirenka darbą Vokietijoje. Pagal federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos (BAMF) antradienį paskelbtą balansą, 2018 m. Vokietijos valdžios institucijos Vokietijoje suteikė apie 27 000 imigrantų ES mėlynąją kortelę. Tiek nebuvo niekada anksčiau.

Kęstas

Kęstas portretas
Tuo pačiu metu Vokietija buvo Europos Sąjungos lygos lentelės viršuje, nuo ES mėlynąją kortelę įgyvendinusios schemos įvedimo 2012 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos valdžios institucijos išdavė beveik 104 000 mėlynųjų kortelių aukštos kvalifikacijos imigrantams. Maždaug trečdalis jų yra iš Indijos. Paprastai ES mėlynoji kortelė skiriama trečiųjų šalių universitetų absolventams, kurių darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 53 600 eurų. Gydytojams, inžinieriams ar mokslininkų profesijų atstovams net pakanka mažiausiai 41 808 eurų bruto darbo užmokesčio." Tiek turi pasiruošti mokėti Lietuvos darbdaviai, jei nori mažomis algomis išvaikytų lietuvių specialistų pamainą atsivežti iš užsienio. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Stt

Stt portretas
Kiekvienas budulis iš darbo biržos be 700 i rankas dabar nedirba. O kai realiai pradeda dirbt, pasirodo daugiau nei už 300 e ir neuždirba. Ligiška kad toks burbulas greitu laiku sprogs. Našumą reik kelt ne algas, supersti ekonomistai
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių