Ekonomistai įspėja: jei gyventojai toliau aktyviai pirks, kainų mažėjimo neverta tikėtis

„Einu  į prekybos centrą apsižiūrėti“, – atviravo užkalbintas pirkėjas.

Nuolaidų medžiojimo metas prasidėjo.

„Oi, pirkau šunų maisto, dukrai ir sau kosmetikos“, – savo pirkinius džiaugsmingai demonstravo moteris su dukra.

Anot „Swedbank“, daugiau nei pusė gyventojų per išpardavimus prisiperka prekių, kurių paskui taip ir nepanaudoja. Bet gyventojai teigia, kad per tokias dienas kaip tik sutaupo.

„Taip, sutaupiau – gausis gal 100 eurų“, – sakė  moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Manau, kad „Juodojo penktadienio“ pardavimai buvo geresni, nei tikėtasi“, – komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Bet žmonės nebuvo nustoję pirkti ir iki nuolaidų. Pasak ekonomistų, keletą mėnesių iš eilės prekyba krenta tik dviejose srityse: ne pirmo būtinumo maisto produktų ir elektronikos. Likusios mažmeninės prekybos apyvartos toliau auga.

„Nominalia apimtimi tai reiškia, kad įskaičius infliaciją, jos yra išties rekordinės. Ir nepaisant didžiulės infliacijos, kažkokio labai drastiško vartotojų elgesio pasikeitimo vis dar nėra“, – kalbėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Kodėl esant tokiai ekonominei situacijai žmonės suka galvą ne dėl infliacijos, santaupų ar šildymo kainų, o naujų pirkinių.

„Pirkau naują viryklę. Pardaviau butą, įsigijau kitą, norisi, kad būtų nauja ir gražiai atrodytų viskas“, – sakė užkalbinta moteris. 

„Dirbame, tad užsidirbame. Infliacija visur. Todėl reikia gyventi, džiaugtis ir naudotis nuolaidomis ir jūsų prekėmis, – sakė  rusakalbė mergina.

„Iš kur pinigų žmonės ima? Turbūt iš santaupų“, – kraipė pečiais kitas prekybos centre kalbintas pašnekovas.

„Iš kur pinigų? Iš pensijos! Ką gauname, tai dar sutaupome truputį“, – atsakė  senjoras.

Rugsėjo mėnesį namų ūkių indėliai bankuose sudarė 20 mlrd. eurų. Ir ši suma pastaruoju metu nemažėja.

Kad gyventojai dar turi pinigų, gali išlaidauti tiek pat, kiek pernai, rodo ir santaupos Lietuvos bankuose.

„Rugsėjo mėnesį namų ūkių indėliai bankuose sudarė 20 mlrd. eurų. Ir ši suma pastaruoju metu nemažėja, – konstatavo Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.

Prisideda ir augančios pajamos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet atlyginimai augs 13 proc., o kitąmet – 10 proc. Ir tai jau perkops pačią infliaciją.

„Atlyginimų augimas yra vis dar pakankamai spartus. Taip pat Vyriausybė savo sprendimais užtikrino pajamų didėjimą žemiausias pajamas uždirbantiems“, – savo įžvalgomis dalinosi I. Genytė-Pikčienė.

Gerėja ir vartotojų nuotaikos. Žmonės optimistiškiau žiūri į ekonomiką, darbo rinką ir asmeninius finansus.

„Žmonės šiek tiek pozityviau pradėjo žiūrėti į ateitį. Ir tai gali būti labai svarbus aspektas, nes tie žmonės, kurie turi finansinių išteklių, gali grįžti į vartojimą“, – kalbėjo I. Izgorodinas.

Ekonomistai įspėja: jei gyventojai toliau aktyviai pirks, tada neverta tikėtis ir kainų mažėjimo.

„Vienareikšmiškai kainos kiltų gerokai mažiau, jeigu vartojimo apimtyse įvyktų rimtesnių pokyčių. Tad dabar yra tinkamas metas turbūt mums visiems pergalvoti savo pirkinių krepšelius“, – sakė  I. Genytė-Pikčienė.

Metinė infliacija spalį sudarė 22 proc. Tai jau laikoma pasiektu piku, tačiau iki vienženklio skaičiaus kainos turėtų nukristi jau tik kitais metais.