Draugo bernvakarį besiruošiantis švęsti Tomas perka maistą šventei. Planas – išleisti 200 eurų, bet ar tiek užteks – neaišku.

„Labai brangu. Pravažiavome visas bazes“, – sakė Tomas.

Vyras pasakojo, kad ruošdamasis draugo šventei pajuto, kaip smarkiai pakilo kainos Lietuvoje.

„Viskas pabrango dvigubai ar trigubai. Galima pradėti nuo tualetinio popieriaus ir... viskas, absoliučiai viskas“, – kylančias produktų kainas komentavo Tomas.

Lietuvos bankas žmonių nuraminti nežada – ekonominės prognozės šiems ir ateinantiems metams – liūdnos.

„Yra daugiau rizikų, kad šitas scenarijus išsipildys į prastesnę kryptį“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Maisto, degalų ir žaliavų kainos kils dar bent metus. Ekonominių prognozių problemų kaltininkas – Rusijos karas Ukrainoje. Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė infliacija šiemet sudarys maždaug 15 proc. ir tik kitąmet atslūgs iki maždaug 4 proc. 

„Mėnesinė infliacija žemyn turėtų pasukti antroje metų pusėje. Deja, bet ta 10 proc. kartelė kristų mažiau nei 10 proc. Matome, kad tai galėtų įvykti tik kitais metais“, –  sakė G. Šimkus.

„Kai yra net ir nedidelis augimas, mes vis dar lipame, tik augimo tempai skiriasi. Šioje vietoje to nereikėtų painioti ir visiškai nusiraminti“, – teigė ekonomistas Rytis Krušinskas.

Vis dėlto infliacija, anot banko, pristabdo augantis darbo užmokestis. Būtent tai skatina žmones bent kol kas nesusiveržti diržų.

„Šių metų pirmą ketvirtį vidutiniškai atlyginimai Lietuvoje pakilo 14 proc., privačiajame sektoriuje darbo užmokestis augo itin sparčiai 16 proc. Viešasis sektorius kiek atsiliko, bet darbo užmokestis vis tiek augo dviženkliu 10 proc. tempu“, – vardino G. Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tą pastebėjo ir dalis prekybininkų. Anot jų, pirkėjų srautai nemažėja, o ir pardavimai nesustojo.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad pardavimai kyla. Pardavimai kyla kilogramais“, – tvirtino „Norfos“ atstovas.

Tačiau ekonomistai pesimistiški.

„Džiugių žinių nėra ir ruduo bus mums toks sudėtingesnis“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė Jūratė Cvilikienė.

Maistas, elektra, šildymas, degalai aukštomis kainomis stebins ir toliau. Vasarą išlaidavę, rudenį ir žiemą būsime priversti skaičiuoti pinigų likučius.

„Daugeliui teks atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių ir paatostogavus, paišlaidavus, rudenį ir žiemą matysime nuosaikesnį vartojimą“, – komentavo J. Cvilikienė.

„Galime turėti maisto kainų augimą dėl to, kad brangs elektra ir energetika (dujos)“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

„Vartotojų taupymo įpročiai pradeda šiek tiek keistis ir persiskirsto vartotojo krepšelis, kuriame vis didesnę dalį užima tos būtiniausios pabrangusios prekės“, – sakė R. Krušinskas.

Kol kas lietuviai puikiai išgyvena iš uždarbio ir sukauptų santaupų. Jos padėjo ištverti pandemiją, padeda ir karo Ukrainoje sukeltu sunkmečiu.

„Santaupų kiekis dar kol kas yra rekordinis. Labai neženkliai tas mažėjimas matomas, tačiau žmonės kol kas sugeba amortizuoti tas kylančias kainas iš augančių pajamų, atlyginimų“, – teigė J. Cvilikienė.

Kiti ekonomistai nesutinka – lietuvių santaupos tirpsta. Vieni sutaupytus pinigus panaudoja buityje, kiti investuoja, bijodami, kad pinigai nuvertės.

„Paskutiniai mėnesiai rodo, kad santaupos po truputį mažėja“, – sakė M. Dubnikovas.

Tačiau bijančius artėjančios krizės Lietuvos bankas ramina.

„Tai yra viena iš rizikų. Ar ji bus, kokios apimties, kada – visa tai yra daugybė diskusijų aplinkui“, – kalbėjo G. Šimkus.