Ekonomistai apie kitų metų biudžeto formavimą: siūlymų bus daugiau nei galimybių

Prasidedant paskutinei šios Seimo kadencijos rudens sesijai kone pagrindinis klausimas politikams tampa kitų metų biudžeto formavimas. Šiemet jis vyks kiek kitomis sąlygomis – po sunkumų pasaulio ekonomikoje sukėlusios pandemijos, išauginusios valstybės skolą. Dėl jos tvarumo ekonomistų nuomonės išsiskiria, tačiau jie sutinka, kad biudžete reikia vengti nebūtinų išlaidų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Vyriausybės saugiu pristatinėjamas kitų metų biudžeto projektas neturėtų būti orientuotas į ekonomikos skatinimą.

„Žodis „saugus“ skirtingame kontekste skirtingose galvose turi nevienodą reikšmę ir prasmę. Turbūt, kai kalbame apie saugumą, turime galvoti, ar bus numatyta lėšų kažkokiems nenumatytiems atvejams, jei kartotųsi pandemija ar reikėtų papildomų lėšų užtikrinti įmonių likvidumą, išsaugoti darbo vietas ar panašioms priemonėms, kurios buvo naudojamos šiemet.

Nemanau, kad tai būtina numatyti ateinančių metų biudžete, nes šių metų biudžete to nebuvo ir tai netapo problema. Sugebėjo valstybė rasti lėšų, priimti įstatymus ir užtikrinti įmonių likvidumą. Planuoti tokiems scenarijams nereikėtų, nes daug to planavimo prasidėjo šiemet, kalbant apie „Ekonomikos DNR planą“, ten numatyta milžiniška suma, daugiau nei 6 mlrd. eurų investuoti iki kitų metų pabaigos“, – Eltai teigė N. Mačiulis.

Anot jo, užsiimti ekonomikos skatinimu šiuo metu nereikėtų, nes ekonominiai rodikliai yra augantys.

„Būtent svarstant kitų metų biudžetą, tobulinant investicijų programą reikėtų pakeisti ir galvose retoriką – kalbėti ne apie ekonomikos atsigavimą ar skatinimą, nes to nereikia. Daugelis sektorių jau dabar klesti, užimtumas klesti, atlyginimai auga, vartojimas viršija prieškrizinį lygį. Turime kalbėti apie esminių struktūrinių problemų sprendimą ir konkurencingumo didinimą, ką tikrai galima padaryti su tokiais dideliais pinigais, kurių didelė dalis yra pasiskolinta“, – kalbėjo ekonomistas.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad formuoti pernelyg optimistinį biudžetą būtų netvaru dėl įtemptos makroekonominės aplinkos ir nerimą keliančių tendencijų, susijusių su COVID–19 situacija.

„Makroekonominė aplinka išlieka itin įtempta, situacijos neapibrėžtumas didžiulis ir nepaisant to, kad šiuo metu stebimi makroekonominiai rodikliai yra neblogi, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimas buvo vienas mažiausių ES, o vidaus vartojime stebimės savo greitu atsigavimu, tai nereiškia, kad jau krizę įveikėme, nes matome, kad sveikatos fronte vis dar yra pakankamai daug įvairių nerimą keliančių problemų, susirgimų daugėja“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Kol sveikatos fronte matysis šios tendencijos, tol ir ekonomikos veiklos negali būti ramios, kad nebus imtasi karantino. Kita dalis priežasčių – neapibrėžtumų yra išorinėje aplinkoje, nes vis tik Lietuva yra maža, atvira eksportuojanti ekonomika ir labai svarbi yra mūsų eksporto rinkų sveikata“, – pridūrė ekonomistė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad biudžetas bus sudarinėjamas nepalankiomis sąlygomis, nes keisis Seimo ir, tikėtina, Vyriausybės sudėtys, o politikų dalijami pažadai bus dosnūs.

Ekonomistė akcentavo, kad formuojant biudžetą reikia atsižvelgti į kertinius prioritetus, sudaryti palankias sąlygas verslams.

„Tos ekonominės veiklos, kurios kuria pridėtinę vertę, eksportuoja, ir suneša biudžeto pajamas, todėl reikia sudaryti jiems palankias sąlygas. Jokiais būdais nereikėtų kalbėti apie naujus mokesčius arba esamų mokesčių didinimą. Priešingai, reikėtų galvoti, kaip išlaikyti palankią terpę ir turėti rezervą, jeigu prireiktų lėšų likvidumo krizei sutvarkyti, kaip kad buvo pavasarį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Nemato prasmės keisti įstatymo dėl pensijų indeksavimo

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad jei šalies ekonominiai rodikliai neatitiks numatytų pensijų indeksavimo įstatyme, bus imamasi įstatymo pataisų. I. Genytės-Pikčienės teigimu, sunku atrasti priežasčių, kodėl tą reikėtų daryti.

„Pensijų indeksavimo įstatymas tada praranda prasmę, nes jis buvo įvestas tam, kad pensijų kėlimo mechanizmas būtų depolitizuotas, kad politikai nesikištų ir nemanipuliuotų šita socialiai jautria tema savo rinkiminiams tikslams. (...) Kitas dalykas, šioje COVID–19 pandemijos situacijoje pensininkai yra tas segmentas, kuris tiesiogiai nebuvo itin paveiktas pandemijos“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Jai antrino ir N. Mačiulis, teigdamas, kad norint kelti pensijas, tą reikėtų daryti per bazinį pensijų dydį.

Pensijų sistemos griuvimas keičiant indeksavimo formulę yra labai pavojingas.

„Pensijų sistemos griuvimas keičiant indeksavimo formulę yra labai pavojingas. Jis ir buvo sukurtas tam, kad nebūtų politikuojama, prieš rinkimus bandoma padidinti socialines išmokas daugiau nei valstybė turi galimybių. Indeksavimo esmė tai, kad senatvės pensijos didėja tiek, kiek didėjo „Sodros“ pajamos, o jų augimas priklauso nuo to, kiek daugėja darbuotojų Lietuvoje ir kiek didėja vidutinis darbo užmokestis, nuo kurio mokamos socialinio draudimo įmokos.

Jeigu Seimo nariai mato galimybių ir labai nori padidinti pensijas, tai reikėtų daryti ne keičiant indeksavimo formulę, o mokant didesnę bazinę valstybės pensiją iš valstybės biudžeto, kurią galima finansuoti visais kitais mokesčiais, taip pat ir skolintais pinigais. Bet indeksavimo keitimas būtų bloga iniciatyva, kuri atvertų Pandoros skrynią ir vėl sukurtų pretekstą politikavimui, didinimui įvairių socialinių išmokų prieš rinkimus“, – teigė N. Mačiulis.

„Vidutinis darbo užmokestis nei šiemet, nei kitais metais nemažės, panašu, kad ir užimtųjų darbuotojų šiemet nebus mažiau nei buvo pernai. Jau natūraliai atsiranda prielaidų pensijų augimui ir nereikia keisti indeksavimo formulės, kaip tą pasiūlė kai kurios institucijos“, – pridūrė jis.

Didės valstybės skola

N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad dėl sušvelnėjusių fiskalinės drausmės taisyklių ir atrištų rankų vyriausybėms reikėtų atsargiai žiūrėti į nereikalingų išlaidų didinimą.

„Siūlymų ir iš valdančiųjų, ir iš opozicijos bus daugiau nei yra galimybių, tokia praktika kartojasi prieš kiekvienus rinkimus. Papildomos rizikos veiksnys yra tai, kad šiuo metu fiskalinės drausmės taisyklės visoje ES yra suspenduotos, vyriausybėms yra atrištos rankos nesilaikyti fiskalinės drausmės, turėti daug didesnius biudžeto deficitus, skolintis ir leisti pinigus.

Rinkimų metais tai didelis rizikos veiksnys, nes jis sukuria prielaidas pertekliniam išlaidavimui. Kalbant apie socialinių išmokų didinimą, apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą, visada reikėtų galvoti apie tų išlaidų tvarumą“, – Eltai sakė ekonomistas.

Vis dėlto, jo teigimu, Lietuvos skolos augimas kol kas yra tvarus.

„Skola Lietuvos kitais metais padidės iki beveik 50 proc. nuo BVP, tai yra vienas mažiausių rodiklių ES ir, turint omeny, kad su tokia skola Lietuva iki šešerių metų laikotarpiui skolinasi už neigiamas palūkanas, tai nėra problemos, susijusios su tvarumu. Lietuva nėra prasiskolinusi. Yra tokių valstybių, kaip Italija ar Graikija, kurių situacija yra gerokai liūdnesnė.

Bet net ir neturint per didelės skolos, vis tiek skolos šuolis ir šiemet, ir kitais metais bus didelis. Svarbiausia užduotis yra ir dabartinei, ir būsimai Vyriausybei, tvirtinant kitų metų biudžetą, užtikrinti, kad pasiskolintos lėšos nebus pravalgytos čia ir dabar, o sukurs konkurencingumo potencialą ateinančioms kartoms“, – sakė N. Mačiulis.

Tuo tarpu I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad reikia atkreipti dėmesį į augančią valstybės skolą.

„Yra pridalyta daugybė pažadų atskiriems viešojo sektoriaus segmentams, tiek sveikatos apsaugai, tiek švietimui ir kitiems, bet situacija tokia, kad reikia prisižiūrėti ir fiskalinės drausmės, nes 2021-ieji tikrai pakeis mūsų skolos rodiklius ir tie skolos rodikliai artės prie Mastrichto kriterijaus, 60 proc. nuo BVP ribos. Tad nereikėtų įsivelti į ilgalaikį deficitinį viešųjų finansų valdymą. Tas būtų ateičiai labai nepalanku“, – sakė ekonomistė.

Pasak Valstybės kontrolės, 2020 metų skolos lygis gali siekti 49,8 proc. BVP, o prognozuojant ekonomikos atsigavimą 2021 metais, valdžios sektoriaus skola, tikėtina, toliau nuosekliai didės ir 2025 metais sudarys 54,5 proc. BVP, rodo labiausiai tikėtinas scenarijus.

Finansų ministras Vilius Šapoka ne kartą kartojo, kad 2021 metų biudžetas bus saugus, nes reikia galvoti apie skolos tvarumą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių