Ekonominė konvergencija ir infliacija euro įvedimui artėjant

Ekonominė konvergencija ir infliacija euro įvedimui artėjant

Tikėtina, jog eurą Lietuva įsives 2007 metų pradžioje. Mūsų šalies narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje dar pareikalaus nemažų pastangų. Vienas iš Mastrichto sutarties reikalavimų, susijęs su euro įvedimu, tiesiogiai liečia šalies infliacijos lygį. Jį parodo vartotojų kainų indeksas. Šis indeksas – rodiklis, atspindintis vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias sumoka ir kurias namų ūkiai panaudoja tiesiogiai patenkinti vartotojo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį. Šių metų kainų bazinis laikotarpis yra 2004 metų gruodžio mėnuo, t. y. kiekvieno 2005 metų mėnesio kainos lyginamos su šio laikotarpio kainomis.

Indekso paskirtis Lietuvoje

Lietuvoje vartotojų kainų indeksas yra reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Jis – pagrindinis infliacijos rodiklis, būtinas Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatytų išmokų – pensijų, darbo užmokesčio, minimalaus gyvenimo lygio, valstybės remiamų pajamų, socialinės pašalpos – indeksavimui ir kompensavimui vykdyti.

Be to, tiesiogiai ar netiesiogiai vartotojų kainų indeksas turi įtakos vietinėms rinkliavoms, prekyviečių, įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto, aplinkos teršimo, paveldimo ir dovanojamo turto mokesčiams, kai kurioms privalomojo sveikatos draudimo bei valstybinio socialinio draudimo įmokoms, sprendimų vykdymo išlaidoms, teismo baudoms ir kt.

Vartotojų kainų indeksą statistikos departamentas skelbia kas ketvirtį, o šis paskelbtas indeksas yra taikomas nuo kito ketvirčio antro mėnesio 1-osios dienos. Šis indeksas teisiškai apsaugotas.

Pagrindinė informacinė bazė vartotojų kainų indeksui skaičiuoti yra prekių ir paslaugų reprezentuojančių kainų ir tarifų registravimo atrinktose visų nuosavybės formų prekybos ir paslaugų sferos įmonėse duomenys ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenys apie gyventojų pinigines išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Į vartotojų kainų indeksą šiemet įtrauktos namų ūkių vartojimo prekių ir paslaugų 506 elementarios visumos (pernai – irgi tiek pat), kurioms atstovauja 811 prekių ir paslaugų reprezentančių (2004 m. – 796).

Vartotojų kainų indeksas skaičiuojamas pagal modifikuotą Laspeireso formulę, kurioje atitinkamoms vartojimo prekių ir paslaugų grupėms – maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams; alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams; drabužiams ir avalynei; būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui; būsto apstatymui, namų apyvokos įrangai ir kasdienei būsto priežiūrai; sveikatos priežiūrai; transportui; ryšiams; poilsiui ir kultūrai; švietimui; viešbučiams, kavinėms ir restoranams; įvairioms prekėms ir paslaugoms – taikomi tam tikri lyginamieji svoriai (pvz., maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams bendroje vartojimo prekių ir paslaugų struktūroje skiriama 28,4 proc., transportui – 10,4, švietimui – 1,4 proc. ir t.t.), parinkti atsižvelgiant į šalies gyventojų vartojimo poreikius ir tikslus.

Indekso paskirtis Europos Sąjungoje

Visos ES šalys, be nacionalinio vartotojų kainų indekso, skaičiuoja suderintus pagal bendrą metodologiją vartotojų kainų indeksus. Šie indeksai naudojami infliacijai ES šalyse matuoti ir tarptautiniams palyginimams atlikti. Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti bei infliacijai stebėti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Poreikis skaičiuoti suderintus vartotojų kainų indeksus atsirado 1991 metų pabaigoje, pasirašius Mastrichto sutartį, t.y. ES šalims narėms įsipareigojus užtikrinti ekonominę konvergenciją. Vienas iš pažangos kriterijų šioje srityje – aukštas kainų stabilumo laipsnis, pasireiškiantis ES šalių infliacijos rodiklių suartėjimu su atitinkamais trijų ES šalių narių, pasiekusių šioje srityje geriausių rezultatų, rodikliais. Būtent todėl infliacija kiekvienoje ES šalyje ir turi būti matuojama tarpusavyje suderintais palyginimais vartotojų kainų indeksais.

Suderintam vartotojų kainų indeksui skaičiuoti irgi taikoma Laspeireso formulė. Šis indeksas aprėpia rezidentų, įskaitant gyvenančius instituciniuose namų ūkiuose, nerezidentų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje, t.y. vidaus, erdvėje. Visos vartojimo prekės ir paslaugos yra suskirstytos į 12 skyrių (į tiek skyrių jos suskirstytos ir skaičiuojant nacionalinius vartotojų kainų indeksus), 42 grupes ir 95 klases, suteikiant joms tam tikrus lyginamuosius svorius (pvz., maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams – 273, 70, transportui – 103, 09, švietimui – 13, 01 ir t.t. Visų vartojimo prekių ir paslaugų svoris prilygintas 1000).

Indeksų skirtumai

Skaičiuojant suderintus vartotojų kainų indeksus nėra siekiama atsisakyti nacionalinių vartotojų kainų indeksų. Pastarieji indeksai skiriasi savo koncepcijomis, apibrėžimais, sudarymo metodais ir praktika. Jų skaičiavimo metodai parinkti atsižvelgiant į šalių nacionalinius poreikius ir tikslus, todėl faktiškai negalima jų lyginti tarpusavyje. Be to, dėl vartojimo prekių ir paslaugų nomenklatūros pastovaus (kasmetinio) plėtimo ir lyginamųjų svorių sistemos atnaujinimo sunkiai tarpusavyje palyginami ir atskirai paimtos šalies vartotojų kainų indeksai.

Nacionalinis vartotojų kainų indeksas aprėpia tik tos šalies rezidentų vartojimo prekių ir paslaugų išlaidas, o tuo tarpu suderintas vartotojų kainų indeksas, be tos šalies rezidentų vartojimo išlaidų, aprėpia ir institucinių namų ūkių, nerezidentų ir lankytojų iš užsienio išlaidas tos šalies ekonominėje teritorijoje. Skirtingai negu nacionaliniai vartotojų kainų indeksai, suderinti vartotojų kainų indeksai neaprėpia namų ūkių išlaidų lošimams. Taigi dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi vartotojų kainų indekso skaičiavimo sričių sistemos. Tačiau dėl taikomų pažangių skaičiavimo metodų minėtų indeksų reikšmės skiriasi nedaug.

Suderintas vartotojų kainų indeksas sudaromas taikant Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių, pritaikytą šiam indeksui skaičiuoti, o nacionalinis vartotojų kainų indeksas – pagal šį klasifikatorių, bet labiau atspindint nacionalinius vartojimo ypatumus.

Be privalomo skaičiuoti suderinto vartotojų kainų indekso dauguma ES šalių savo nacionalinėms reikmėms ir toliau skaičiuoja nacionalinį vartotojų kainų indeksą. O tų šalių statistikos departamentų apskaičiuoti suderinti vartotojų kainų indeksai kiekvieną mėnesį pateikiami Europos Bendrijų statistikos tarnybai – Eurostatui. Beje, šio indekso dydis turės įtakos ir Lietuvai įsivedant eurą. Mat vienas iš reikalavimų, keliamų dėl narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, yra tai, jog tos šalies infliacijos lygis negali viršyti trijų ES šalių su mažiausia infliacija vidurkio plius 1,5 procentinio punkto. Šiuo metu dėl narystės minėtoje sąjungoje Lietuvai pakaktų, kad infliacija joje neviršytų 2,2 proc.

Eurostato turimi ES šalių suderintų vartotojų kainų indeksų pokyčiai pateikti lentelėje.