- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik dvi iš trijų (64 proc.) mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių prognozuoja, kad karas Ukrainoje turės neigiamą įtaką jų apyvartai. Palyginti su kitomis dviem Baltijos valstybėmis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų nuotaika prasčiausia. Tyrimo duomenimis, apyvartos mažėjimo šiemet tikisi 56 proc. Latvijos ir 50 proc. Estijos bendrovių.
Palyginti su šių metų pradžioje vyravusia nuotaika, pesimistų tarp mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių atstovų pagausėjo daugiau negu 2,6 karto. Vasarį atlikto tyrimo duomenimis, tik 24 proc. Lietuvos verslininkų teigė šiemet planuoją prastesnius veiklos rezultatus negu pernai.
„Didelė Lietuvos bendrovių, šiemet besitikinčių prastesnių rezultatų, dalis liudija, kad šalies verslas dėl karo ir tarptautinių sankcijų šalims agresorėms patiria didelių iššūkių, turėsiančių neigiamą įtaką įmonių plėtrai trumpuoju laikotarpiu“, – komentavo Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad, vertindamos savo eksporto planus, Lietuvos įmonės dažniau negu Latvijos ar Estijos bendrovės minėjo ketinančios trauktis arba jau pasitraukusios iš Rusijos ir Baltarusijos. Pastarąją paliko 9 proc. Lietuvos, 5 proc. Latvijos ir 2 proc. Estijos įmonių. Iš Rusijos rinkos traukiasi arba jau pasitraukė 8 proc. Lietuvos mažų ir vidutinių bendrovių, palyginti su 5 proc. Estijos ir 6 proc. Latvijos įmonių.
Vis dėlto Lietuvos verslininkai daugiausiai planuoja plėtrą kitose eksporto rinkose, kuriose jau veikia. Tokių planų turi 15 proc. šalies mažų ir vidutinių bendrovių, ir ši dalis nepakito nuo metų pradžios. Dešimtadalis verslininkų dairosi į naujas šalis eksportui, o 77 proc. ketina susitelkti į vidaus rinką.
Paprašyti įvertinti veiksnius, darančius įtaką veiklos rezultatams, daugiausiai nerimo visų trijų Baltijos šalių verslininkai išreiškė dėl išaugusių energetikos išteklių kainų. Net 60 proc. mažų ir vidutinių įmonių vadovų Latvijoje mano, kad pabrangusi elektra ir kuras darys didžiausią įtaką jų verslo rezultatams šiemet. Tokios nuomonės laikosi 51 proc. Lietuvos ir 47 proc. Estijos įmonių.
Antras pagal svarbą veiksnys verslo rezultatams – tiekimo grandinės iššūkiai. Pastarieji labiausiai kelia Lietuvos verslininkų nerimą – 43 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigia, kad tiekimo grandinės sutrikimai dėl karo smarkiai paveiks bendrovių veiklos rodiklius, palyginti su 32 proc. respondentų Estijoje ir 28 proc. Latvijoje.
„Tiekimo grandinės sutrikimai prasidėjo kilus pandemijai, kai daugelio prekių paklausa staiga išaugo. Karas Ukrainoje padėtį dar labiau apsunkino, nes dėl Rusijai ir Baltarusijai pritaikytų sankcijų, įmonių pasitraukimo iš šių šalių ekonominis bendradarbiavimas su tomis valstybėmis tapo itin sudėtingas arba neįmanomas. Sankcijų tipai, jų įgyvendinimo greitis ir apimtis dažnai buvo beprecedenčiai, todėl saugodami ne tik savo veiklos tęstinumą, interesus, bet ir reputaciją verslo atstovai turi būti labai atsargūs: rinkti informaciją, kuri leistų būti tikriems, kad jie patys nebus susiję su sankcijas pažeisti galinčia veikla. Daugelis bendrovių buvo ir tebėra priverstos ieškoti naujų tiekėjų ir rinkų, tačiau tokie sprendimai paprastai nebūna nei greiti, nei paprasti“, – teigė E. Dovbyšienė.
Baltijos šalių verslo perspektyvų tyrimą atliko SEB bankas, gegužę apklausęs 807 Lietuvos, 811 Estijos ir 454 Latvijos mažų ir vidutinių įmonių atstovus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas priėmė kriptoįmonių veiklą griežtinančias pataisas4
Seimas ketvirtadienio plenariniame posėdyje priėmė finansų ministerijos inicijuotas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, kuriomis griežtinamas kriptoįmonių veiklos reglamentavimas. ...
-
Įsteigti Lietuvos miškų ūkio rūmai: bendradarbiaus miškininkai, mokslas ir pramonė2
Miškininkystės, medienos ruošos, pramonės ir medžioklės asociacijos, mokslo institucijos, siekdamos plėtoti bei didinti Lietuvos miškų sektoriaus potencialą ir jo kuriamą naudą valstybei, įsteigė Lietuvos miškų ūkio r...
-
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. eurų1
Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš metus, kai buvo taikomi karantino ribojimai, jis buvo deficitinis ir siekė 850...
-
Seimas: ateityje teks mokėti už didelį kiekį upių ar ežerų vandens laistymui2
Seimas nustatė naują tvarką, kaip nuo 2024 metų bus galima naudoti upių ar ežerų vandenį. ...
-
Ekonominis sunkmetis tik gilėja: kainų kilimas aprims tik kitų metų pabaigoje6
Perlaužta svarbi riba – metinė infliacija perkopė 20 proc. Tikėtina, kad kainos dar kils, praneša LNK. ...
-
Ministerija prašo VTEK ištirti, ar NMA vadovas nesupainiojo interesų
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prašo etikos sargų ištirti, ar Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius nesupainiojo interesų, kai tiek jam, tiek NMA atstovavo tas pats advokatas, BNS patvirtino VTEK. ...
-
Nedarbas euro zonoje pasiekė rekordines žemumas2
Nedarbas euro zonoje gegužę toliau mažėjo ir pasiekė rekordines žemumas. Bedarbių skaičius, lyginant su ankstesniu mėnesiu, smuko 0,1 procentinio punkto iki 6,6 proc., ketvirtadienį Liuksemburge pranešė Eurostatas. Tai yra žemiausias lygis n...
-
Per dvejus metus nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkiams – 157 mln. eurų lengvatinių paskolų
Per dvejus metus nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkininkams suteikta beveik 157 mln. eurų lengvatinių paskolų, pranešė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. ...
-
J. Rojaka: infliacija mažės nuo lapkričio, BVP augimas šiemet – 1 proc.1
Infliacija Lietuvoje ims mažėti tik rudens pabaigoje, tačiau ir tada ji bus neįprastai aukšta, dėl to šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs apie 1 proc., sako bendrovės „Creditinfo Lietuva“ analitikė. ...
-
Eurostatas: nedarbas Lietuvoje gegužę buvo mažesnis už ES vidurkį3
Nedarbas gegužę Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. ...