Vagysčių skaičius šalyje auga, o į ilgapirščių taikiklį patenka net sodo reikmenys. Vis labiau vagių baimindamiesi gyventojai turto draudimą renkasi aktyviau nei iki šiol.

Apsauga pasirūpina dažniau

Draudimo bendrovės pastebi, kad palikdami namus be priežiūros gyventojai labiausiai nerimauja dėl vagysčių. Jų skaičiui šalyje augant, didėja ir išmokos dėl vagių padarytos žalos.

Kasdien dėl ilgapirščių nukenčia 61 gyventojas, o vagystės sudaro 77,9 proc. visų registruotų kriminalinių nusikaltimų, kaip parodė Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys.

Draudikai pastebi, kad gyventojai jaučia vagysčių grėsmę ir vis dažniau pasirūpina šių nelaimingų atsitikimų prevencija. Draudimo bendrovės "Ergo Lietuva" Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, ilgesnį laiką palikdami namus nerimauja net devyni šalies gyventojai iš dešimties. Net 72 proc. gyventojų baiminasi, kad be priežiūros paliktas būstas bus apvogtas, o gaisrų baiminasi šiek tiek daugiau nei pusė, gamtos stichijų – 14 proc., vandalų – 8 proc. gyventojų.

Bendrovės "BTA" specialistai pastebi, kad šalies gyventojai vis aktyviau įsigyja savo turto draudimą, o išmokų dėl patirtų nuostolių turtui per devynis šių metų mėnesius buvo 5 proc. daugiau.

Apšvarina net kiemus

"Situacija iš tiesų kiek pasikeitusi. Vagysčių skaičius auga – jų šiemet fiksuojame pusantro karto daugiau nei pernai, o žmonės nukenčia tiek dėl smulkesnių, tiek dėl didesnių vagysčių, įsilaužus į privačią nuosavybę. Ilgapirščiai sėkmingai darbuojasi ne tik būstuose, bet ir ūkiniuose pastatuose, garažuose, pirtyse ir net kiemuose. Vagiama viskas: nuo kvepalų, vazų, namų technikos iki grėblių ar kitų sodo įrankių, dviračių, žoliapjovių ar net lauko baldų iš kiemų", – sakė draudimo bendrovės "BTA" Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Draudimo bendrovės "Ergo Lietuva" duomenimis, iš gyventojų dažniausiai pavagiamas turtas, kurį ilgapirščiams nesunku išsinešti ir greitai parduoti: tai juvelyriniai dirbiniai, grynieji pinigai, buitinė ir kompiuterinė technika, mobilieji telefonai ir pan.

Gyventojai žalą patiria ne tik dėl pavogto turto, tačiau ir sugadintų durų užraktų, apdaužytų sienų, apgadintos grindų dangos, baldų ir pan.

Žala ne didžiausia

Vis dėlto draudimo bendrovės "PZU Lietuva" Produktų ir rizikos departamento direktorius Edvardas Skupas patikino, kad pagrindinis turtas prarandamas ir didžiausių nuostolių žmonėms atneša ne vagystės. Anot jo, daug dažniau žmonės kenčia nuo buitinių avarijų ir stichinių nelaimių, kurių išvengti fizinės priemonės nepadeda. "Vagystės yra tik trečia pagal dažnį įvykių grupė. Tai nesukelia ir itin didelių nuostolių – vidutinė vagystės žala sudaro apie 1600 litų", – sakė pašnekovas.

Bendrovės "Lietuvos draudimas" Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovo Andriaus Gimbicko teigimu, vagystė yra antra pagal nuostolių dydį nelaimė. Anot jo, vidutinis vagystės nuostolis svyruoja apie 2500 litų, o didesnę žalą paprastai patiria nuosavų namų savininkai.

T.Nenartavičius ilgesniam laikui paliekant tuščius namus pataria paprašyti, kad juos kas nors kartkartėmis patikrintų. Tai daryti jis rekomendavo vis skirtingu laiku, nes netikėti apsilankymai atbaido ilgapirščius.