Draudimas liko, investicijos dingo

Norite apsidrausti nuo nelaimių ir per kelerius metus sukaupti įspūdingą pinigų sumą? Tuomet investicinis gyvybės draudimas kaip tik jums! Minimali rizika ir kone garantuoti milijonai senatvėje. Tokiais pažadais dar visai neseniai patikėjo tūkstančiai tautiečių. Tačiau jų lūkesčius į šipulius sudaužė pasaulį užklupusi finansų audra.

Draudikai geresnius laikus žada kada nors ateityje. O kol kas gyventojams teks susitaikyti, kad jų pinigus mažina ir krizė, ir bendrovių skaičiuojami mokesčiai.
Iš 11 tūkst. liko pusė

Mokytojas Andrius Mockus vienoje draudimo bendrovėje prieš šešerius metus pasirašė investicinio draudimo sutartį . Iš pradžių kas mėnesį mokėdavo 150 litų, dabar – 160 litų įmoką.

"Prieš kelias savaites paprašiau paskaičiuoti, kiek esu sukaupęs pinigų. Paaiškėjo, kad per tuos metus iš viso įnešiau apie 11 tūkst. litų, o investicijų tėra sukaupta 5 tūkst. litų", – pasakojo Andrius. Sužinojęs rezultatus jis nusprendė kuo skubiau nutraukti draudimo sutartį.

Tiesa, ilgus metus kaupta suma iki 5 tūkst. susitraukė ne dėl pasaulyje siaučiančios finansų krizės. "Dėl padėties akcijų rinkose mano investicijos nuvertėjo tik 650 litų. Galiu pasakyti, kad daugelis draudimo įmonių, aiškindamos apie pasaulio finansų krizę, tik prisidengia slėpdamos priežastis, dėl kurių jų klientai ne uždirba, o praranda pinigus", – sakė pašnekovas.

Optinė apgaulė?

Kokia dalis kas mėnesį įnešamų lėšų investuojama ir kokia nuskaitoma mokesčiams bei draudimo įmokai, rodo šių metų ataskaita. Andrius per šiuos metus įmokėjo 2 tūkst. litų, o investicijoms teko tik 1200 litų, visa kita sudarė įvairūs nuskaitymai. Pasak pašnekovo, įvertinus gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, bendras, per visus metus patirtas, nuostolis siekia 3 tūkst. litų.

"Investicinis gyvybės draudimas pasirodė esąs grynas apgaudinėjimas. Pažadai, kad kai baigsis sutartis turėsiu sukaupęs 44 tūkst. litų, yra niekalas, optinė apgaulė. Jei būčiau kaupęs indėlį, turėčiau tuos 11 tūkst. litų ir dar kasmet būtų skaičiuojamos palūkanos. Dabar kas mėnesį kišu pinigus, bet jų vertė ne auga, o mažėja. Užuot kaupęs senatvei ar vaikų ateičiai, pinigus prarandu", – piktinosi vyras.

Pasak jo, taikydama mokesčių lengvatą, valstybė remia draudimo kompanijas ir įtraukia gyventojus į sandorį, iš kurio šie neturės jokios naudos.

Balsai pritilo

"Papildomų pinigų pensijai, vaikų mokslams ar kitoms reikmėms, o ištikus nelaimei – finansinė parama. Tai investicija, kuri metams bėgant atsiperka su kaupu. Pasirinkę investicinį gyvybės draudimą nelaimių atveju jausitės saugesni, galėsite kaupti lėšas įvairiems ateities sumanymams įgyvendinti. Kas mėnesį mokėdami nedidelę draudimo įmoką, per keletą metų sukaupsite įspūdingą sumą" ir t. t. Tokiais žodžiais ir šiandien klientus vilioja investicinį gyvybės draudimą siūlančios kompanijos. Tiesa, jų raginimai šiemet skamba nebe taip garsiai.

Draudikai pripažįsta, kad šiuo metu klientus kur kas sunkiau privilioti. Kai kurie pasirinkusieji investicinį gyvybės draudimą nors ir raginami nepanikuoti, vis dėlto nutraukia sutartis ir susitaiko su dar didesniais nuostoliais.

Ragina nepanikuoti

"Nerimauti neverta, nes investicinis gyvybės draudimas ne tik konservatyvi, bet ir ilgalaikė investicija, kuri vėliau tikrai atsipirks ir nemažai uždirbs", – gyventojus ramina bendrovės "Aviva Lietuva" Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovas Vaidotas Aleksiūnas.

Pasak jo, klientai, pasirinkę investicinį gyvybės draudimą, sutartis dažniausiai sudaro 10–20 metų, tad daugelis jų esą supranta, kad per tokį ilgą laikotarpį gali pasitaikyti ir pakilimų, ir nuosmukių, todėl šiuo metu nesijaudina.

"Vis dėlto kasdien ateina arba skambina ir sunerimusių klientų. Jiems patariame nesikarščiuoti ir nesiblaškyti, išlaukti visą šį juodąjį periodą", – kalbėjo V.Aleksiūnas.

Traukiasi pritrūkę pinigų

Bendrovės "Hansa gyvybės draudimas" vadovas Mindaugas Jusius tikino, kad pasitraukti šiuo metu vertėtų nebent tiems klientams, kuriems iki sutarties pabaigos yra likę mažai laiko.

"Jei kliento draudimo sutartis galioja dar bent trejus penkerius metus, sutarties nutraukti nevertėtų, nes per šį laikotarpį viskas gali pasikeisti. Tačiau net ir tie klientai, kurių sutartys baigsis, jau netrukus galėtų išlošti arba sumažinti nuostolius, jei šiuo metu įsigytų saugių vertybinių popierių. Be to, tokiems klientams baigiantis sutarčiai patariame ją pratęst, nes taip įmanoma išvengti nuostolių", – paaiškino M.Jusius.

Pašnekovas pripažino, kad tokių žmonių, kurie nepasibaigus sutarčiai nutaria jas nutraukti, išties yra, tačiau jų pasitraukimo priežastys dažniausiai su panika nesusijusios: "Tokie klientai sutartis nutraukia dėl asmeninių priežasčių, pavyzdžiui, pasikeičia asmeninė finansinė padėtis ir nebegali mokėti įmokų. Kiti tiesiog tam tikram laikui sustabdo investicijas, bet nenutraukia sutarčių – kai finansinė padėtis pagerėja, gyvybės draudimo įmokas toliau moka", – tvirtino M.Jusius.

Nepakito tik draudimas

Bendrovės "PZU Lietuva gyvybės draudimas" pardavimų direktorius Gintaras Markevičius teigė, kad sulaukiama klientų, kurie domisi finansų rinkose vykstančiais procesais, taip pat kaip dabartinė padėtis veikia investicinius produktus. Tačiau tokių nėra daug.

"Mūsų investicinio gyvybės draudimo sutartys yra ilgalaikės – galioja dažniausiai 20 ir daugiau metų. Todėl klientams patariame į krizę akcijų biržose žiūrėti iš ilgalaikės perspektyvos – per 20 metų siekiamą sukaupti sumą lemia ne tik akcijų kritimas, bet ir jų kilimas, kuris praėjus krizei vis tiek ateis. Pasaulinė ekonomika išgyvena tam tikrus ciklus ir dabartinis akcijų kritimas yra laikinas. Tai visuomet akcentuojame savo klientams", – ramino G.Markevičius.

Jis pripažino, kad dėl dabartinės padėties finansų rinkose dūžta draudėjų viltys sukaupti didesnį kapitalą investuojant į akcijas. Tačiau draudimo išmokoms krizė nedaro jokios įtakos, nes draudžiamųjų įvykių atvejais sutartyse draudimo išmokos yra fiksuotos.
Tiems klientams, kurie nenori laukti akcijų pakilimo, siūloma pakeisti investavimo instrumentus į mažiau rizikingus, t. y. į neakcinius fondus (Vyriausybės vertybinių popierių kryptis litais, Vyriausybės vertybinių popierių kryptis eurais).

Laukia krizės pabaigos

Draudimo konsultantė Vida Gerulaitienė klientus taip pat ramina, kad ši krizė, nors ir apėmė visą pasaulį, vis tiek baigsis.

"Finansų rinka niekada nestovi vietoje. Šiandien akcijos pinga, gal dar ryt pigs, bet anksčiau ar vėliau jos vis tiek pradės brangti. Tikiu, kad vertybinių popierių vertė vėl pakils ir dar aukščiau nei prieš krizę. Tokia oficiali statistika. Per pastaruosius 52 metus buvo užfiksuota 10 atvejų, kai vertybiniai popieriai pigo ir tiek pat, kai jų vertė vėl augo. Ir kiekvienas pakilimas 10–15 proc. viršydavo ankstesnį lygį. Tokie finansų dėsniai. Tačiau kada akcijų vertė vėl kils, niekas pasakyti negali", – aiškino moteris.

V.Gerulaitienė prieš trejus metus pati sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį ir sakė, kad iš draudimo bendrovei patikėtų pinigų dabar teliko mažiau kaip trečdalis. Bet ji neketina nei nutraukti sutarties, nei keisti investavimo krypčių.

"Ten visų gyvenimo santaupų nepadėjau, todėl tikrai miegu ramiai. Lauksiu krizės pabaigos, o žmonės patys turi spręsti, ar nutraukti sutartį ir pinigus investuoti, sakykim, į obligacinius fondus, ar laukti", – kalbėjo draudimo konsultantė.
Tiesa, kol kas V.Gerulaitienė nutarė kelis mėnesius nemokėti draudimo bendrovei įmokų, nors anksčiau tai darė kas mėnesį.

Gelbsti valstybės parama

Draudimo bendrovių atstovai vis dėlto pripažino, kad panika pasaulinėje rinkoje paveikė didelę dalį žmonių – šiuo metu  mažėja klientų, sudarančių investicinio gyvybės draudimo sutartis. Tačiau dar šių metų pabaigoje tikimasi atsigriebti.

"Pastebėjome, kad kelerius metus iš eilės gyvybės draudimo sutartis gyventojai suskumba pasirašyti gruodį, nes taip jie gali pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis. Tarkim, jeigu žmogus sutartį sudarys šių metų gruodį, kitų metų pavasarį galės deklaruoti pajamas ir susigrąžinti dalį mokesčių", – teigė V.Aleksiūnas. Jis neslėpė, kad būtent valstybės parama daugelį klientų paskatina rinktis šį draudimo produktą.