- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies gyventojai jau nusiteikę šventiškai – tai sufleruoja kur kas labiau suintensyvėjusi pirkėjų gausa parduotuvėse. Likus keletui dienų iki Velykų, žmonės skuba įsigyti ne tik pagrindinio šventės akcento – kiaušinių, bet ir kitų, šventinį stalą papuošiančių produktų. Kas šiemet parduotuvių lentynose mažėja sparčiausiai ir sulaukia daugiausiai pirkėjų dėmesio?
Ištikimi tradiciniam vaišių stalui
Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, kiekvienais metais Velykų savaitę kiaušinių pardavimai lyginant su įprastu metu šokteli daugiau kaip perpus. „Išskirtinai šiai progai, atsižvelgdami į pirkėjų pageidavimus, į parduotuves pristatome kiaušinių baltu lukštu, nes jie itin tinkami marginimui. Vis tik, daugiausiai nuperkama trečiu numeriu pažymėtų kiaušinių rudu lukštu – jie sudaro net 86,6 proc. visų pardavimų“.
Taip pat, anot atstovės, pirkėjų krepšeliuose atsiduria kur kas didesni majonezo, konservuotų žirnelių, kukurūzų, šviežių morkų, bulvių, agurkų ir pomidorų kiekiai. „Žmonės neatsisako tradicinių patiekalų, daug kas nuo seno įpratę šventinį stalą nukrauti mišrainėmis, tad tendencijos pagal perkamus produktus atrodo panašios“, – sako B. Čaikauskaitė.
Mėsą ir žuvį perka paskutinėmis dienomis
Kadangi dauguma pirkėjų maistą šventėms ruošia namuose, tad renkantis produktus itin svarbus šviežumas. „Prieš pat Velykas suintensyvėja mėsos ir žuvies pardavimai – šiuos produktus pirkėjai papratai perka penktadienį ir šeštadienį prieš Velykas. Tiesa, žuvies pardavimai dažnai šokteli jau ketvirtadienį, mat dalis pirkėjų minėdami Didįjį Penktadienį vengia mėsos ir gamina žuvies patiekalus. Paskutiniais metais stebime, jog labiausiai išauga lašišos pardavimai. Kalbant apie mėsą, daugiausiai šventiniu laiku parduodama kiaulienos, pavyzdžiui, kumpio, sprandinės ar nugarinės. Tiesa, kai per Velykas lepina saulė ir gražus oras, pastebimai daugiau parduodama ir marinuotos mėsos, šašlykų“, – sako B. Čaikauskaitė.
Vis tik, anot prekybos tinklo atstovės, pagrindiniams patiekalams pirkėjai noriai renkasi ir įdomesnius pasirinkimus. „Pastaraisiais metais į šventinį pirkinių krepšelį vis dažniau nugula ir jūros gėrybės, ir ėrienos bei triušienos mėsa. Tai iš dalies sąlygoja ir pakitęs požiūris į mitybą – pirkėjai ieško įdomesnių, sveikesnių produktų ir receptų, nebijo atitolti nuo tipinio vaišių stalo“, – teigia B. Čaikauskaitė.
Išskirtinis dėmesys kepiniams ir konditerijai
Kaip ir dauguma švenčių, Velykos taip pat neapsieina be saldaus stalo ir įvairių kepinių. B. Čaikauskaitė pastebi, jog kasmet šiuo laiku vyrauja itin didelis susidomėjimas mielėmis. „Jeigu praėjusiais metais turėjome apie 55 proc. didesnius sausų mielių pardavimus nei reguliariai, tai šiemet, artėjant šventėms, pardavimai išaugo daugiau kaip 70 proc. lyginant su įprastu laiku. Tai darsyk įrodo, jog tradicijų tautiečiai nepamina ir kepa mielinius pyragus, pynutes ar šventinius keksus – juk tai kone kiekvienos šalies kulinarinis Velykų atributas“.
Čia pat atstovė priduria, jog šiuo laiku IKI kepyklų darbas taip pat įgauna pagreitį. „Pagaminama praktiškai dvigubai daugiau produkcijos nei įprastai. Ypatingas dėmesys skiriamas šventiniams tortams, pyragams ir sausainiams, dekoruotiems velykine atributika. Didelio susidomėjimo sulaukia tradicinė, mūsų kepama mielinės tešlos „Velykinė Boba“. Nors šalies šeimininkės – puikios kulinarės, tačiau saldaus stalo desertų ieškoma ir parduotuvių lentynose. Juk per Velykas daug kas lanko gimines, svečius, tad šventiniai kepiniai yra puikus pasirinkimas norint nustebinti artimuosius“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...