Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 51 proc.

  • Teksto dydis:

Dėl šiltesnių orų sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 51 proc. iki 42,4 euro už megavatvalandę (MWh).

Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 40,1 euro, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, paskutinį kartą tokia žema savaitės elektros kaina Lietuvoje fiksuota 2021-ųjų gegužę – ją lėmė dėl šiltesnių orų ir šildymo sezono pabaigos sumažėjęs vartojimas.

„Kainos krito visame regione ir dėl besitęsiančių pavasarinių potvynių – dėl jų hidroelektrinės gamina itin didelius kiekius pigios elektros energijos. Balandžio 11 dieną pasiektas naujas šalies saulės jėgainių valandinis generacijos rekordas, gamyba siekė 343 megavatus“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Kainos krito visame regione ir dėl besitęsiančių pavasarinių potvynių – dėl jų hidroelektrinės gamina itin didelius kiekius pigios elektros energijos.

„Dar viena svarbi žinia savaitgalį atkeliavo iš Suomijos – naujas 1,6 gigavato galios Olkiluoto atominės elektrinės 3-iasis reaktorius sekmadienį sėkmingai pabaigė testus ir pradėjo oficialią komercinę veiklą“, – pridūrė „Litgrid“ atstovas.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 11 proc. iki 194 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 70 GWh elektros – 4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija augo trečdaliu iki 36 GWh, saulės jėgainių – 16 proc. iki 7 GWh, tuo metu hidroelektrinių gamyba mažėjo 19 proc. iki 14 GWh, šiluminių elektrinių – 20 proc. iki 12 GWh.

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 18 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 51 proc., hidroelektrinės – 19 proc., saulės elektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 2 proc.

65 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas mažėjo 13 proc. iki 186 GWh. 24 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 75 proc. – per sieną su Latvija, 1 proc. – per sieną su Lenkija.   

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 4 proc. iki 58 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį – 7 proc. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių