Devalvacijos baubas nesitraukia

Didžiausia rizika, kad reikės devalvuoti valiutą yra Latvijoje ir ji didėja sulig blogėjančia šalies ekonomikos padėtimi. Tačiau ekspertai tikisi, kad nuo tokio sprendimo Latvijos vyriausybę sulaikys baimė įstumti gyventojus ir įmones į bankrotus.

"Jei ekonomikos augimas Baltijos šalyse visiškai sustos, spaudimas devalvuoti valiutą didės ir to gali griebtis silpniausia regiono šalis. Tokia šiuo metu laikoma Latvija. Blogai tai, kad jei viena regiono šalis imsis šio veiksmo, kitos bus priverstos sekti tuo pačiu keliu", – kalbėjo investicinio banko "Evli" Turto valdymo vyriausiasis investicijų vadovas Kimas Pessala. Pasak jo, spaudimas devalvuoti valiutą didėtų ir tuo atveju, jei labai išaugtų nedarbas.

"Jei šiandien man reiktų statyti pinigus už tai, ar bus kurioje nors Baltijos šalyje devalvuota valiuta, ar ne, statyčiau už tai, kad tokių veiksmų nebus imtasi. Tačiau apsispręsti, už ką statyti, kasdien vis sunkiau, aplinkybės, galinčios nulemti valiutos devalvavimą, vis grėsmingesnės", – aiškino K.Pessala.

Pasak jo, devalvuodama valiutą šalis padidintų savo prekių konkurencingumą, pagyvėtų prekyba su užsienio šalimis, taigi ir gamyba bei ūkio augimas.

"Netikime, kad Baltijos šalių vyriausybės ryžtųsi tokiam žingsniui, nes devalvavus valiutą bankrutuotų daugybė namų ūkių ir įmonių, veikiančių vidaus rinkoje. Dauguma vartotojų Lietuvoje yra pasiėmę paskolas eurais, o pajamas gauna litais. Devalvavus valiutą pajamos nepasikeistų, liktų tokio pat dydžio, o paskolos įmokos labai išaugtų, nes devalvavus vietos valiutą ji gerokai nuvertėtų euro atžvilgiu", – įspėjo bendrovės "Evli Securities" Baltijos šalių turto valdymo skyriaus vadovė Olga Marjasova.

Ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu, kaip artėjančią ekonominę krizę įveiks šalys kaimynės, į kurias daugiausia eksportuojama Baltijos šalyse pagamintų prekių. Lietuvai, Latvijai ir Estijai svarbu išsaugoti eksportą į šalis kaimynes. Daugiausia vilčių siejama su Rusija. Pasak O.Marjasovos, nors Rusija priklauso nuo padėties žaliavų rinkoje, o nafta šiuo metu labai pigo, tikimasi ūkio augimo, taigi ir eksporto į šią šalį galimybės gali likti gana geros.

"Negaliu pasakyti, kokiais būdais, tačiau labai svarbu siekti, kad palūkanos neaugtų drastiškai. 90-ųjų pradžioje, kuomet Suomija išgyveno krizę, nedarbas išaugo 8–21 proc., palūkanų normos pakilo iki 20 proc. Netekę darbo žmonės neturėjo jokių galimybių grąžinti paskolas, tai įstūmė šalį į dar gilesnę krizę", – pasakojo K.Pessala.