Ūkio ministerija stabdo dvigubai pabrangusį pavojingų atliekų tvarkymo projektą

Automobilių akumuliatoriai, tepalų filtrai, termometrai, liuminescencinės lempos, pasenę vaistai – šių ir kitų pavojingų atliekų Lietuvoje nėra kur dėti. Dalis jų išvežama deginti į užsienį, likusios kaupiamos šalyje, nors joms saugoti ir tvarkyti dar nėra tinkamų sąlygų.

Jau šiais metais netoli Šiaulių turėjo pradėti veikti pavojingų atliekų deginimo įrenginys, tačiau įstrigus konkursams šis projektas per keletą metų pabrango du kartus – nuo 45 iki 87 mln. litų. Jau dabar tenka ieškoti beveik 16 mln. litų ir vėlesniam laikui nukelti modernaus pavojingų atliekų sąvartyno rengimą, kad tik pakaktų pinigų deginimo įrenginiui. Dabar projektas įstrigo valdžios koridoriuose, mat atsakingos institucijos iki šiol negali susitarti dėl finansavimo ir pradėti statybų.

Projektas vėluoja

Dar 2003 m. parengtas Pavojingų atliekų tvarkymo Lietuvoje projektas. Viena šio projekto dalių yra pavojingų atliekų deginimo įrenginys, kuris netoli Šiaulių, Aukštrakiuose, turėjo iškilti jau šįmet. Tačiau iki šiol net nepasirašyta sutartis dėl statybos darbų.
Pavojingų atliekų tvarkymo projektą vykdo Ūkio ministerijai pavaldi bendrovė „Toksika“. Įrenginio statybos konkursas skelbtas du kartus. 2006-ųjų pabaigoje jis baigėsi nesėkme – sulaukta tik vieno pasiūlymo iš netinkamos kvalifikacijos įmonės. Per antrą konkursą gauti du pasiūlymai, tačiau paskelbus nugalėtoją prasidėjo ginčai teismuose. Jiems pasibaigus ilgai lauktas projektas negali būti įgyvendinamas, nes nepavyksta susikalbėti valdininkams ir projekto dalyviams.

Kaina išaugo dukart

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktorius Kastytis Tuminas pasakojo, jog su konkurso nugalėtoju pavyko susitarti, kad deginimo gamykla būtų statoma už 87 mln. litų. Tačiau tokia didele kaina suabejojo Ūkio ministerija ir kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei agentūrą prašydama pateikti daugiau duomenų dėl sumos pagrįstumo. K.Tuminas stebėjosi tokiu Ūkio ministerijos elgesiu: esą ji tikrai turėtų žinoti, kad kaina pagrįsta, mat „Toksika“ 2006 m. nesėkmingai pasibaigus pirmajam konkursui yra atlikusi išsamią analizę.
Lėšos deginimo įrenginiui buvo numatytos pagal 2003-iųjų kainas, remiantis tuomet atlikta galimybių studija buvo pasirašytas finansinis memorandumas. Buvo apskaičiuota, kad deginimo įrenginio statyba atsieis apie 45 mln. litų.
2006-aisiais bendrovė, rengusi konkurso dokumentus, suskaičiavo, kad projektas atsieis 65 mln. litų. Tačiau abu pakartotinai skelbto konkurso dalyviai deginimo įrenginį siūlė pastatyti už gerokai didesnę kainą.

Sutartis iki balandžio

Pasak K.Tumino, tiek agentūra, tiek Aplinkos ministerija įsitikinusios, kad projekto kaina pagrįsta, ir sutinka pasirašyti sutartį. „Dabar reikia tik aiškaus sprendimo iš „Toksikos“ ir Ūkio ministerijos“, – kalbėjo APVA vadovas. Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys užtikrino, kad sutartis bus pasirašyta, kai tik bus gautas atsakymas, galbūt iki balandžio 1 d.
„Sprendimai neturi būti ilgai delsiami, nes numatytas projekto laikotarpis – 3 metai. Taigi artimiausiu metu pasirašius sutartį mes suspėtume iki galutinio finansavimo termino – 2010 m. pabaigos“, – kalbėjo pašnekovas. „Toksikos“ vadovas Virginijus Daubaras tikisi, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginys bus pastatytas iki 2010-ųjų pradžios.

Nesutariama dėl pinigų

Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyboms bus naudojamos nuo ankstesnių aplinkosaugos projektų likusios europinės lėšos. Be to, bus atsisakyta dviejų taip pat svarbių projektų: modernaus pavojingų atliekų sąvartyno statybos ir jam reikalingos įrangos pirkimo.
Kol nėra naujo sąvartyno, pavojingos atliekos sandėliuojamos laikinose talpyklose, dalis jų laikomos nesaugiai ir teršia aplinką. Konkursus dėl minėtų projektų planuojama skelbti šiemet, jie bus finansuojami iš 2007–2013 m. ES paramos.
Tačiau visų šių priemonių nepakanka ir deginimo įrenginiui pastatyti reikia rasti dar 15,7 mln. litų. Finansų ministerijos vadovaujama darbo grupė nusprendė 9,4 mln. litų skirti iš valstybės biudžeto per APVA arba Ūkio ministerijos finansuojamas programas, dar 6,3 mln. litų turės rasti pati „Toksika“.

Išveža iš Lietuvos

Šiuo metu bendrovės, turinčios tam tinkamus įrenginius, dažniausiai priima deginti tik medicinines atliekas. Kol Lietuvoje nėra įmonės, deginančios visų rūšių pavojingas atliekas, jų tvarkymo bendrovės sudaro sutartis su šalių kaimynių įmonėmis.
„Toksika“ pavojingas atliekas veža perdirbti į Vokietiją ir Švediją, bendrovė „Žalvaris“ – į Lenkiją. „Užterštas alyvas, kuro, tepalo, oro filtrus ar juos perdirbant likusias užterštas atliekas deginame. Lenkijos įmonių pajėgumo tam visiškai pakanka“, – teigė Mantas Marcinkevičius, „Žalvario“ vadovas.
Lietuvos antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Žilvinas Žukauskas tikino, kad kol kas Lietuvai pavojingų atliekų deginimo įrenginys nebūtinas.
„Termiškai apdorojant pavojingas atliekas susidaro šiluma ir šlakas. Šilumos energija naudojama, tačiau pavojingų atliekų šlakas taip pat yra pavojinga atlieka. Kai ji lieka kitoje valstybėje, mažiau žalos daroma Lietuvos ekologijai. Be to, labai svarbu, kokias atliekas būsimasis įrenginys galės sudeginti ir kokios bus deginimo kainos“, – mano jis.

Dideli reikalavimai

Kaip aiškino Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė, išvežti pavojingas atliekas į užsienį nėra paprasta, keliama daug reikalavimų, tai yra brangu. Be to, kiekviena ES narė raginama savo pavojingas atliekas tvarkyti šalyje.
„Veždami pavojingas atliekas į Vokietiją mes kas kartą gauname paklausimą iš jų institucijų ir turime patvirtinti, kad Lietuvoje tikrai nėra sąlygų deginti pavojingas atliekas. Tik gavus patvirtinimą išduodamas leidimas į Vokietiją įvežti pavojingas atliekas“, – aiškino specialistas.
Kasmet Lietuvoje susidaro apie 11–15 tūkst. tonų pavojingų atliekų, kurios negali būti perdirbamos ir jas reikia deginti. Dalis deginama užsienyje, likusi sandėliuojama Lietuvoje.
„Visa tai yra pavojingų atliekų srautas. Jis būtų nukreiptas į naują deginimo įrenginį, kurio metinis pajėgumas kaip tik ir būtų 8–10 tūkst. tonų atliekų“, – kalbėjo A.Čepelė.

Užsienyje deginti brangu

Tačiau viena svarbiausių priežasčių, rodančių, kad deginimo įrenginys Lietuvai reikalingas, – kaina. Atliekas vežti deginti į užsienį labai brangu. V.Daubaro teigimu, jei Lietuvoje būtų pastatytas deginimo įrenginys, tvarkyti pavojingas atliekas atpigtų bent trečdaliu.
„Mes pavojingas atliekas deginti vežame į Vokietiją, Švediją. Norėdami jas išvežti turime gauti leidimus, kurie suteikia teisę pavojingas atliekas gabenti per tris valstybes, apdrausti krovinį. Be to, turi būti sukaupiama bent 20 tonų atliekų. Kol tiek surenkama, atliekos turi būti saugomos specialiomis sąlygomis. Vežti tenka apie 1,5 tūkst. km, o Lietuvoje iš bet kurio taško bus ne daugiau nei 200–300 km. Jei atliekos būtų deginamos Lietuvoje, mokėti tektų bent 30 proc. mažiau“, – skaičiavo pašnekovas.
Šiaulių pašonėje planuojamoje gamykloje bus galima deginti visų rūšių pavojingas atliekas. Tačiau bus griežtai nustatytos proporcijos, kiek ir kokių atliekų sudeginama per parą.
Atliekos, kurios nebus deginamos, taip pat dumblas, suodžiai, likę sudeginus atliekas, bus sandėliuojami naujame sąvartyne, kuris bus pastatytas šalia deginimo įrenginio.