Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pripažįsta, kad sutartys dėl kelių tiesimo ir remonto darbų buvo sudaromos valstybės nenaudai ir žada, kad ateityje tokios nebebus pasirašomos.

Atsakingų nėra

Prieš imdamasi pertvarkų kelių tiesimo ir remonto sistemoje, Susisiekimo ministerija atliko 2007–2008 m. įgyvendintų projektų tyrimą. Paaiškėjo, kad priduodant objektus atliktų darbų kokybė buvo vertinta atsainiai, o sutartyse numatyta darbų rangovų atsakomybė nepakankama.

"Visa kelių tiesimo ir remonto sistema, t. y. planavimas, konkursų organizavimas, darbų atlikimas ir kokybės kontrolė sukurta taip, kad niekas neprisiimtų atsakomybės už galutinį rezultatą", – priekaištus žėrė susisiekimo ministras E.Masiulis.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kelių tiesimo ir remonto darbus atliekančios įmonės už nekokybiškas paslaugas rizikuoja gauti pinigines baudas, tačiau šios net neatlygina galimų nuostolių. Be to, gali būti atimamos darbuotojų, bet ne įmonės licencijos. "Realiai susiklostė tokia praktika, kad už nekokybišką darbą net ir iš darbuotojų licencijos nebuvo atimamos", – kalbėjo ministras.

Ministrą papiktino ir tai, kad beveik nenaudojama moderni technika, kuri leistų objektyviai įvertinti darbų kokybę. Priduodant darbus, kaip ir sovietmečiu, pasikliaujama galbūt suinteresuotų specialistų parašais.

Tyrimą tęs

"Konkrečiuose kelių ruožuose tyrimų rezultatai manęs netenkina, rasta kokybės reikalavimų neatitikimų. Darbas bus tęsiamas, atšilus orams planuojame papildomus tyrimus", – žadėjo ministras. Pasak jo, tyrimo medžiaga buvo perduota teisėsaugos institucijoms.

Esą siekdamas nepakenkti pradėtam ikiteisminiam tyrimui ministras neatskleidė, kokie kelių ruožai buvo tikrinami ir kokios įmonės juose atliko darbus. Taip pat neatskleidžiama, kokie projektai bus tikrinami ateityje.

Susisiekimo ministerija parengė kelių tiesimo kontrolės koncepciją, kurios esmė – pakeisti teisės aktus reglamentuojančią tiesimo proceso stebėseną ir sugriežtinti procese dalyvaujančių šalių materialinę atsakomybę. Vyriausybei ir Seimui ketinama pateikti Kelių ir Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymų pataisas.

Be to, artimiausiu metu ketinama reorganizuoti Transporto ir kelių tyrimo institutą, kurio pagrindinė funkcija bus tikrinti darbų kokybę visuose keliuose.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad išsamūs ir nuolatiniai kelio dangos tyrimai moderniomis tyrimų laboratorijomis finansinių išteklių efektyvumą padidina 10–15 proc.

Keičia direktorių

Po to, kai atlikto tyrimo rezultatus E.Masiulis aptarė su Lietuvos automobilių kelių direkcijos generaliniu direktoriumi Virgaudu Puodžiuku, pastarasis antradienį ministrui įteikė atsistatydinimo pareiškimą.

Sutartis su direkcijos vadovu bus nutraukta šalių susitarimu. Tad V.Puodžiukas neteks išeitinės kompensacijos. Generalinis direktorius darbą baigs balandžio 6 d.

Anot E.Masiulio, problemos kelių statybos sektoriuje nėra tik direkcijos vadovo atsakomybė.

"Vadovų pakeitimais visų problemų neišspręsi. Kad valstybės skiriamos lėšos ir ES fondų parama būtų naudojama skaidriai ir efektyviai, būtina esminė sistemos pertvarka", – tikino ministras.

Prarado milijonus

E.Masiulis taip pat pripažino, jog iki šiol sutartys su rangovais buvo sudaromos taip, kad keičiantis kainoms rinkoje, valstybė neturėjo teisės reikalauti peržiūrėti ir sumažinti projektų sąmatas.

"Tos sutartys buvo peržiūrėtos ir, atvirai sakant, didžioji jų dalis buvo taip surašytos, kad neleido peržiūrėti kainų", – paklaustas, ar ministerija bandė peržiūrėti ir sumažinti 2008 m. sudarytų dvejų metų trukmės sutarčių sąmatas, sakė ministras ir žadėjo, kad daugiau tokios sutartys nebebus pasirašomos.

Nors dėl ydingų sutarčių ir galbūt neskaidraus pirkimo valstybė galėjo prarasti milijonus, ministras pareiškė, kad dabar svarbiausia – atliekamų darbų kokybės kontrolė, o skaidrių konkursų organizavimas – naujojo direkcijos vadovo prerogatyva.

"Yra Valstybės kontrolės nuogąstavimų, kad galbūt organizuojant kai kuriuos konkursus sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos. Užtikrinti objektyvius konkursus bus pirmutinis naujojo vadovo uždavinys", – sakė E.Masiulis.

Komentaras

Iš pareigų besitraukiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius V.Puodžiukas atsakė į kelis dienraščio klausimus.

– Kodėl nusprendėte atsistatydinti?

– Kelių direkcijoje dirbu jau devynerius metus. Iki praėjusių metų, manau, gan sėkmingai sekėsi įgyvendinti Kelių priežiūros ir plėtros programą 2002–2015 m. Dabar krizė lėmė politikos pokyčius. Manau, kad tą programą reikia revizuoti, priimti kitus sprendimus ir... Aš tiesiog norėčiau palinkėti, kad nauji vadovai tą darbą darytų ne blogiau.

– Jūs nebūtumėte sugebėjęs įvykdyti šių pokyčių?

– Labai atvirai tariant, aš ne politikas. Dabar šalyse kaimynėse tokius postus dažniau užima politikai. Taip įvyko ir Latvijoje, ir Estijoje. Aš čia vienas buvau likęs inžinierius. Reikėjo pasirinkti: arba į politiką pasukti, arba ramiai dirbti inžinieriaus darbą. Aš pasirinkau inžinieriaus darbą.

– Kokius priekaištus išsakė ministras?

– Galbūt didžiausi priekaištai, kad reiktų stiprinti kokybės kontrolę. Mano politikoje daugiau akcentuojama gamyba, darbas, o kontrolė – jau sutartyje numatytų garantijų klausimas. Žinoma, galima kitu keliu eiti, kontroliuoti kiekviename žingsnyje ir taip užtikrinti, kad nebūtų padaryta broko. Tai klausimai, kurie nėra esminiai, bet jie paskatino mane pakeisti darbą. Mes geranoriškai priėmėme sprendimą, nesijaučiau atleistas, išmestas ar pan.

– Valstybės kontrolė turėjo priekaištų ir dėl viešojo pirkimo procedūrų organizavimo.

– Tai daugiau buvo filosofiniai išvedžiojimai, pačiose Valstybės kontrolės išvadose jokių priekaištų direkcijai nėra. Mes dirbome taip, kaip parašyta teisės aktuose.

– Ar jau turite planų, ką veiksite baigęs darbą direkcijoje?

– Esu docentas ir mokslų daktaras, turiu pusę etato universitete, esu aktyvus tarptautinių organizacijų narys, tikrai neprapulsiu.