Finansų ministerija 2021 m. gruodžio ekonominės raidos scenarijuje prognozavo, kad šalies ūkio plėtra 2022 m., nors ir išliks ženkli (3,7 proc. bendrojo vidaus produkto, BVP), bus lėtesnė nei 2021 m. Tai labiausiai skatino pandemijos nulemti žaliavų ir tiekimo grandinių trikdžiai ir augančios energetinių išteklių kainos. Šios problemos pagilėjo šiemet vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą. Atnaujintame scenarijuje numatoma, kad 2022 m. realusis BVP augs 1,6 proc., o infliacija sieks 9,8 proc.
Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir patvirtino kovo 31 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2022 m. programai rengti. Tačiau pažymima, kad išlieka rizika, jog pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingus ekonominės situacijos pokyčius, scenarijus gali neišsipildyti.
Neapibrėžtumas dėl tolesnės Rusijos karo Ukrainoje eigos ir trukmės, ES ir JAV įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, taip pat galimų atsakomųjų sankcijų poveikio didina riziką dėl ilgiau, nei tikėtasi, užsitęsusių tiekimo grandinių trikdžių, aukštesnių žaliavų ir energetikos išteklių kainų, prastesnių verslo ir gyventojų lūkesčių.
Prekyba mažėja 8 metus
„Nuo 2014 m. sumažėjo Lietuvos prekybos su Rusija ir Baltarusija mastai, tačiau tarp ES valstybių Baltijos šalys išlieka daugiausia importuojančios iš šių šalių. 2021 m. iš Rusijos ir Baltarusijos Lietuva daugiausia importavo mineralinio kuro, medienos ir jos dirbinių, geležies ir plieno, trąšų. Mineralinio kuro importas svarbus energijai imlioms pramonės šakoms Lietuvoje, tokioms kaip naftos perdirbimas ar trąšų gamyba. Pasikeitusi geopolitinė situacija padidino poreikį perskirstyti energetinių išteklių ir kitų žaliavų importo rinkas“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.
Vidaus rizikos veiksniai susiję su infliacija, transporto, statybos ir apdirbamosios gamybos sektorių jautrumu, gyventojų lūkesčiais ir investicijomis. Infliacija, daugiausia nulemta energetinių ir maisto produktų kainų, labiausiai veikia pensinio amžiaus ir mažas pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią. Dėl šios priežasties gali išaugti skurdo rodikliai ir kilti papildomos paramos poreikis, siekiant palaikyti vidaus vartojimą. Be to, kyla rizika, kad ES paramos lėšomis planuoti finansuoti projektai bus neįgyvendinti, nes reali projekto įgyvendinimo kaina gali viršyti projektavimo metu numatytąją.
1,6 proc. – tiek šiemet augs BVP, taip numatyta Finansų ministerijos atnaujintoje prognozėje, o infiacija – 9,8 proc.
Kadangi 2022 m. sausio ir vasario mėn. mokesčių plano vykdymas neviršija daugiametės tendencijos, todėl neapibrėžtumas dėl viršplaninių pajamų surinkimo yra didelis. Augant einamųjų išlaidų poreikiui, o pajamoms išliekant neapibrėžtoms, svarbu ieškoti struktūrinių pajamų šaltinių, kurie prisidėtų ne tik prie rizikos augti skolintų lėšų poreikiui sumažinimo, bet ir prie skolos didėjimo rizikos valdymo. Tai gali būti svarbu ateityje, jei dėl geografinės padėties augtų Lietuvos skolos priežiūros kaštai.
Projektuojama augimo sparta
Finansų ministerija parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuoja, kad 2022 m. realusis BVP augs 1,6 proc., o infliacija sieks 9,8 proc. Numatoma, kad dėl karo Ukrainoje labiausiai bus paveikta Lietuvos tarptautinė prekyba, tačiau šalies ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos. Neapibrėžtumas yra didelis, tačiau, stabilizuojantis geopolitinei situacijai ir perskirsčius žaliavų importo rinkas, projektuojamas realiojo BVP augimo paspartėjimas iki 2,5 proc. 2023 m. ir infliacijos sulėtėjimas iki 3 proc.
Atnaujintoje Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramoje matyti, kad spartėjančios grynosios infliacijos fone 2022 m. pirmą ketvirtį Lietuvos ekonomikos temperatūra, tikėtina, aukštesnė už 2021 m. lygį.
2022 m. balandžio 1 d. pristatytame „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ pakete pasiūlytos priemonės mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams susidariusioje situacijoje yra svarbios ir tikslingos. Į horizontalųjį dujų ir elektros kainų kompensavimą nukreiptos priemonės mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius, skatina vidaus paklausą, kuri didina infliaciją. Dėl šios priežasties reikalingos papildomos valdžios sektoriaus pajamos. Panašaus pobūdžio paketų poreikis gali kartotis, todėl klausimo „kas mokės“ nederėtų atidėti ateičiai. Spaudimą augti ilgalaikio pobūdžio išlaidoms darys ne tik didėjančios išlaidos gynybai, bet ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir kiti prisiimti įsipareigojimai.
Lietuvos bankas mano blogiau
Prieš dvi savaites Lietuvos bankas paskelbė savo prognozes, kuriose labiau nei Finansų ministerija nuogąstauja dėl BVP augimo ir infliacijos. Mūsų centrinio banko ekonomistai vietoj įprastų prognozių parengė tris scenarijus.
Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomas hipotetinis papildomas šokas ekonomikai, dėl kurio 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
