- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eurui nukritus iki 1,0162 JAV dolerio ribos ir pasiekus žemiausią lygį per pastaruosius dvidešimt metų, ekonomistai neatmeta scenarijaus, kad šių valiutų kursas gali pasiekti ir paritetą – jų vertė taptų lygi. Silpstantis euras, pasak ekonomistų, gali lemti ir tai, kad europiečiai už energetikos išteklius mokės dar brangiau.
Tai, kad Europos centrinis bankas (ECB) pasirinko kur kas atsargesnę bazinių palūkanų normų didinimo kryptį nei JAV Federalinio rezervo sistemos (FED) sprendimų priėmėjai, yra viena iš priežasčių, kodėl stebimas toks euro kurso kritimas, aiškina SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Akcininkai, finansų rinkose, tiek ir valiutų rinkose žiūrima į lūkesčius, kas gali būti ateityje. Kalbant apie valiutas, vertinami lūkesčiai, ko gali imtis FED ir ko gali imtis Europos centrinis bankas. Per pastarąsias kelias savaites naujienos euro zonoje yra nelabai teigiamos, kalbant apie ekonomikos aktyvumą“, – Eltai kalbėjo T. Povilauskas.
Tačiau, gal net didesnę įtaką, ekonomisto požiūriu, euro nuvertėjimui veikiausiai turėjo geopolitiniai ir ekonominiai procesai bei jų nulemtos prognozės dėl galimos recesijos.
„Realu, kad rusiškų gamtinių dujų tiekimas Vakarų Europai ne tik liks apribotas, bet jis gali dar mažėti. Kalbant iš energetinės pusės, tiek ruduo, tiek žiema bus labai sunki visai euro zonai. Labai sunku išvengti recesijos. Tie neigiami sentimentai irgi lemia tai, kad investuotojai stengiasi pasitraukti iš euro zonos kalbant ir apie investicinę poziciją, tiek kalbant apie valiutų rizikos poziciją“, – pasakojo jis.
„Kuo blogesni lūkesčiai dėl euro zonos ekonomikos, tuo mažiau noro turėti eurą“, – tvirtino T. Povilauskas.
Panašios pozicijos laikosi ir „Swedbank“ finansinių produktų pardavimų specialistas Rolandas Rodzis, pritariantis, kad Rusijos karo Ukrainoje pasekmės eurą paveikė kur kas labiau nei dolerį.
„Vokietijos ekonomika be proto priklausoma nuo dujų. Tai automatiškai suteikia priežasčių manyti, kad ta ekonomika gali grimzti į recesiją, stagnuoti. Dėl tokios priežasties ir dolerio-euro kursas rodo tokius skaičius“, – teigė R. Rodzis.
Neatmeta, kad euro ir dolerio kursas gali tapti lygus
Scenarijų, kad euro ir dolerio kaina galiausiai taps lygi, „Swedbank“ ekspertas vadina visiškai realiu. Tam, kad tendencijos pasikeistų ir euras vėl sustiprėtų, R. Rodzio vertinimu, Europai yra reikalingi staigūs sprendimai dėl žaliavų tiekimo.
„Iki pariteto tik vieno cento ir trūksta. Kad situacija pasikeistų, reikėtų, kad investuotojai pasitikėtų, jog Europa atlaikys ir ras sprendimus energijos išteklių krizėje, galbūt bus suvaldytas karas. Bet nelabai panašu, kad artimiausiu metu galima tikėtis greitų sprendimų“, – svarstė jis.
Tuo metu T. Povilauskas taip pat sutinka, kad poros procentų kurso pokytis valiutų rinkose nėra retas reiškinys, todėl euro ir dolerio kursas gali susivienodinti jau artimiausiu metu.
„Jeigu paritetas bus, tai jis iš impulso bus jau artimiausiomis savaitėmis. Tam, kad euro kursas judėtų dar žemyn, toliau reikėtų blogų ekonominių ir geopolitinių naujienų. Stipriai blogiau nebereikia, bet dar savaitę pagyvenus su tokiomis prastesnėmis žinutėmis apie euro zonos ekonominę būklę ir labai realu, kad mes prie to pariteto būsime“, – mano T. Povilauskas.
Silpnesnis euras gali prisidėti prie energetikos kainų brangimo
Nors ekonomikos teorijoje neretai svarstoma, kad šiek tiek nusilpusi valiuta gali turėti ir teigiamų pasekmių, tokių kaip eksporto apimčių išaugimas, investicinio patrauklumo sustiprėjimas ar netgi didesni turistų srautai, tačiau ekonomistai nemano, kad euro zona dėl to šiuo atveju galėtų reikšmingai išlošti.
„Šiai minutei euro zonai problema yra ne eksportas, bet importas. O importas būtent kalbant apie energetiką. Energetika yra importuojama JAV doleriais. Be to, kad energetikos ištekliai yra pabrangę, tai jie dar labiau pabrangę ir dėl sustiprėjusio JAV dolerio. Čia dvigubinasi efektas“, – tvirtino T. Povilauskas.
Galimybes euro zonai gauti naudos dėl santykinai silpnesnės valiutos skeptiškai įvertino ir R. Rodzis, pažymintis, kad ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis vien dėl euro vertės nukritimo tikėtis smarkiai augančių eksporto apimčių būtų gan naivu.
„Energetines žaliavas perkame nominuotas doleriais, todėl valiutų kursas turi įtakos įperkamumui. Kalbant apie eksportuotojus, yra galimybė daugiau eksportuoti, nes tiesiog užsieniui mūsų prekės tampa pigesnės. Tačiau ekonominė aplinka yra su daugybe neaiškumų, tai klausimas, kiek čia bus naudos eksportuotojams“, – sakė „Swedbank“ ekspertas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...