„Mūsų sprendimas prašyti Vyriausybės laikytis nuosaikios politikos, nuolat informuoti komitetą apie procedūrų eigą (dėl ES ir „Mercosur“ susitarimo – BNS). Gavus paskutinius Europos Komisijos išaiškinimus pateikti Seimui atnaujintą Lietuvos poziciją dėl ES ir „Mercosur“ sutarimo“, – trečiadienį teigė komiteto pirmininkė socialdemokratė Rasa Budbergytė.    

„Tegul būna kaip signalas, kad mes dar... Mes derybų nestabdome“, – pridūrė konservatorius Kazys Starkevičius. 

Tuo metu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Eimantas Pranauskas siūlė Lietuvai būti reiklesnei. 

„Svarstymus reikėtų konkretizuoti. ES ir mūsų situacija nėra ta pati. Mums ne visiškai tos pačios prekių grupės aktualios kaip ES, ypatingai Prancūzijai, kuri (ES ir „Mercosur“ susitarimui aktyviai priešinasi – BNS). Norėtume daugiau pragmatiško požiūrio“, – komitete teigė E. Pranauskas.  

Jis nurodė, kad Lietuva 2023 metais į „Mercosur“ bloko šalis grūdų neeksportavo. Pieno užpernai eksportuota irgi nedaug – už 60 tūkst. eurų. Lietuviškas pienas ir jo produktai keliavo tik į Braziliją.  

E. Pranausko teigimu, daugiau lietuviško pieno eksportuota, pavyzdžiui, į Alžyrą (už 8,5 mln. eurų), Nigeriją (už 2,6 mln.  eurų).  

„Pieno produktų eksporto rinkų požiūriu kažin, ar perspektyvios („Mercosur“ bloko – BNS) šalys. Eksporto pajamų didinimo požiūriu nematome čia (perspektyvų – BNS)“, – teigė jis. 

Pasak E. Pranausko, į Lietuvą iš „Mercosur“ šalių galėtų būti tiekiama jautiena, kiauliena, paukštiena, cukrus, biodegalai.  

Jo teigimu, asociacija nepajėgi padaryti sutarties pasekmių analizės.  

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis įsitikinęs, kad susitarimas pakenks ūkininkams, nes jiems bus sunku konkuruoti, nes Pietų Amerikos šalyse galioja liberalūs reikalavimai dėl maisto saugos, auginimo, laikymo, kokybės ir tvarumo.  

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija vadovas Mindaugas Petkevičius įspėjo, kad į Lietuvą gali patekti genetiškai modifikuotos sojos, nes masiškai kertami Brazilijos Amazonės miškai, kad būtų auginamos sojos ir galvijai.

Tuo metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas atkreipė dėmesį į kol kas numatytas nedideles produkcijos, kuri būtų atgabenta iš „Mercosur“ šalių, kvotas: „Kai atsiras didelė paklausa, nes pajautę pigesnį produktą, vartotojai gali jo prašyti daugiau ir kvotos gali keistis“. 

Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus pranešė, kad Lietuvos ir „Mercosur“ šalių prekybos apyvarta siekia 120 mln. eurų. Pasak jo, 2023 metais jautienos iš šių šalių Lietuva importavo už 1,6 mln. eurų, o pernai – už 1,27 mln. eurų.  

Seimo Kaimo reikalų komitetas praėjusių metų gruodį yra pasiūlęs Vyriausybei svarstant šį susitarimą ES Taryboje nepritarti jam ir prisijungti prie jį blokuojančių valstybių narių, atsižvelgdamas į Lietuvos žemdirbių nuogąstavimus dėl nesąžiningos konkurencijos.   

Be to, komitetas siūlo siekti, kad susitarimo sąlygos būtų peržiūrėtos užtikrinant sąžiningą konkurenciją, žemės ūkio sektoriaus tvarumą. Komitetas taip pat pateikė Vyriausybei konkrečius siūlymus dėl tolesnės derybų pozicijos formavimo. Tarp jų – draudimas į ES rinką patekti produktams, kurių sudėtyje yra ES uždraustų medžiagų arba jos naudojamos jų gamybos ar auginimo procese, taip siekiant apsaugoti aukštus maisto saugos standartus ir užtikrinti sąžiningas sąlygas ES ūkininkams. 

ES ir „Mercosur“ susitarimui dar turi pritarti bent 15 iš 27 ES valstybių, atstovaujančių 65 proc. visų ES gyventojų, taip pat Europos Parlamentas. Vokietija, Ispanija nori kuo greičiau finalizuoti susitarimą, jam priešinasi Prancūzija, Lenkija. Nyderlandai, Italija, Austrija taip pat reiškia abejonių. Pavyzdžiui, Estija ir Latvija ragina bendrijos valstybes greičiau susitarimą ratifikuoti. 

ES ir „Mercosur“ susitarimo tikslas – sumažinti muitus ir paskatinti prekybą, sukurti vieną didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų su daugiau kaip 700 mln. žmonių. Pietų Amerikoje jis apimtų Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų.

ES derybos su Lotynų Amerikos šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimo truko daugiau nei 20 metų.