- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koronavirusas paveikė Lietuvos kino industriją, ji susidūrė ir tebesusiduria su rimtais iššūkiais: buvo stipriai apribotas arba sustojęs darbas kino aikštelėse, apsunkinta tarptautinė kino gamyba, net trylikai savaičių duris užvėrę ir su didžiuliais ribojimais veiklai po atsidarymo susiduriantys kino teatrai, naujų formų išlikimui ieško daugiametės kino iniciatyvos, renginiai ir kino festivaliai.
Glaudžiai bendradarbiaudamas su kino industrija, Lietuvos kino centras skelbia operatyviai identifikavęs sektoriaus poreikius. Iš viso siekiant spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas kino sektoriui Vyriausybė skyrė, o Lietuvos kino centras paskirstė 6,2 mln. eurų. Parama skirta su sunkumais susidūrusiems kino gamybos projektams, stipendijoms, kino kultūros renginiams Lietuvoje, kino teatrams ir kino filmų platintojams, papildomai skirta lėšų naujiems televizijos ir kino produktams kurti, sakoma Lietuvos kino centro pranešime.
Tokia įvairialypė pagalbos priemonė kino sektoriui – vienintelė Baltijos šalyse. Latvijos kino sektoriui skirta 2 mln. parama nukreipta į su sunkumais susidūrusius gamybos projektus bei naujo turinio kūrimą, o Estijos industrijai parama siekia 1,3 mln. eurų, be minimų projektų, dalinę paramą nukreipiant kino teatrams.
Paskelbtas karantinas sujaukė daugelio kino kūrėjų planus ir privertė keisti numatytų darbų tvarkaraščius, todėl didžioji dalis papildomo finansavimo buvo nukreipta naujo turinio kūrimui, taip kartu sprendžiant ir kino profesionalų grąžinimo į darbo rinką klausimą bei vėlesniu laikotarpiu siekiant paskatinti kino teatrų lankymą. Kaip nurodo Lietuvos kino centras, net 63 naujiems TV ir kino projektams buvo paskirstyta 2 717 850 eurų parama.
Suvaržius darbą filmavimų aikštelėse bei išnagrinėjus gautus prodiuserių prašymus, papildomą paramą gavo ir 28 jau gamyboje esantys projektai. Šiuo metu kuriamiems kino projektams papildomai buvo skirta 475 080 eurų suma.
Apribojimai neaplenkė ir kino kultūros renginių visoje Lietuvoje – dalis jų buvo perkelti, kiti gerokai sumažino planuotų renginių skaičių, keitė formą, kiti įprastas sales perkėlė į interneto platformas. Įvertinus papildomą poreikį nenumatytosioms ir administracinėms išlaidoms šiemet įvyksiantiems kino renginiams buvo papildomai skirta 88 270 eurų. Parama skirta 21 projektui.
Dalis papildomo finansavimo lėšų buvo išdalintos individualioms stipendijoms, skirtoms kurti filmų scenarijus, rengti publikacijas ir tyrimus kino tema. 118 800 eurų suma buvo padalinta 48 stipendininkams.
Vidutiniškai trijų šimtų tūkstančių lankytojų kiekvieną mėnesį sulaukdavę kino teatrai šį pavasarį itin stipriai nukentėjo dėl šalyje paskelbto karantino. Sustojo ir kino filmų platinimas. Filmų demonstravimo veiklai nutrūkus net trylikai savaičių, sektorius patyrė milžiniškus nuostolius. Lietuvos kino centro užsakymu atlikta Lietuvos kino rodytojų situacijos ekonominė analizė prognozuoja, kad 2020 metus rinka neteks daugiau nei 8 mln. eurų pajamų vien iš kino bilietų pardavimų, o iš kitų pardavimų prognozuojamas dar maždaug 4 mln. eurų nuostolis. Birželio pabaigoje pagal visus saugumo reikalavimus atnaujinę veiklą kino teatrai dirba veikiami apribojimų. Lietuvos kino centras duomenimis, rugpjūtį sulaukta 124 tūkst. žiūrovų, tai sudaro tik trečdalį tokiu metu įprasto srauto.
Siekiant sumažinti COVID-19 pandemijos sukeltus nuostolius, kurie susidarė apribojus kino teatrų ir kino platintojų veiklą, paskirtos vienkartinės dotacijos. Bendras šios valstybės pagalbos priemonės biudžetas 2,8 mln. eurų. Parama pasieks 18 kino teatrų, valdančių 71 kino ekraną visoje Lietuvoje, jiems išdalinta 2,24 mln. eurų, ir 12 filmų platinimo įmonių, kurioms skirta 560 tūkst. eurų.
Pasibaigus karantinui ir kino teatrams nedrąsiai atvėrus duris, Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija visoje šalyje inicijavo kampaniją „Po tamsos ateina filmai“ ir kvietė žiūrovus sugrįžti į savo pamėgtus kino teatrus visoje šalyje.
Siekiant sumažinti administracinę naštą kino industrijos įmonėms, Lietuvos kino centras inicijavo kino gamintojų, kino rodytojų ir kino filmų platintojų įmonių įtraukimą į VMI sudarytą įmonių sąrašą, kurios atleidžiamos nuo delspinigių, nevykdomas mokesčių išieškojimas ir kurios galėtų sumokėti mokesčius ekstremaliai situacijai pasibaigus ar sudaryti mokestinės paskolos sutartį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...