Dėl brangstančių degalų lietuviai keičia įpročius, bet reiškinys – ne masinis

Kolegos kooperuojasi

Kainas stebinčio portalo pricer.lt duomenimis, vienas litras dyzelino birželį, palyginti su geguže, Lietuvos degalinėse pabrango 19 centų (10,9 proc.) iki 1,978 euro ir buvo 85 centais (74,7 proc.) brangesnis negu prieš metus. Litras A95 benzino brango atitinkamai 25 ir 82 centais iki 2,066 euro.

Degalų kainos yra viena pagrindinių aukštos infliacijos priežasčių Lietuvoje.

Pasak BNS užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos, 45,1 proc. respondentų atsakė, kad degalų brangimas keičia jų kasdienio gyvenimo įpročius: dažniau naudojamasi viešuoju transportu, stengiamasi riboti nebūtinas keliones.

Dažniausiai taip atsakė mažesnių miestų ir kaimų gyventojai (46–54 proc.), darbininkai (56,5 proc.) ir asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia iki 350 eurų per mėnesį (54 proc.).

„Provincijoje jau seniai žmonės kooperuojasi, bendradarbiai vienu automobiliu į darbus vyksta, tam net tokių kainų nereikėjo. Manyčiau, kad ir dabar tokia tendencija išlikusi, vienam važinėti problematiška, reikia skaičiuoti“, – BNS sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Jeigu galima gauti pigių degalų iš Baltarusijos, tai kodėl keisti įpročius?

Vertina patogumą

Tauragės rajono, kur viešasis transportas yra nemokamas, meras Dovydas Kaminskas teigė, kad maršrutiniais autobusais gyventojai naudojasi aktyviai, tačiau jis kol kas nelinkęs to sieti su brangstančiais degalais.

„Aktyvumas didelis, tačiau tokių duomenų, kad žmonės į viešąjį transportą iš automobilio persėdo dėl pabrangusių degalų, nenorėčiau konstatuoti kaip fakto. Galbūt yra tokių, kurie pradeda galvoti apie tai, jeigu yra patogus maršrutas, tačiau nesakyčiau, kad tai masinis reiškinys“, – kalbėjo D.Kaminskas.

Pasak mero, žmones įpročius privers pakeisti ne tik didėjanti kuro kaina, bet ir patogi vietinio susisiekimo sistema, o jos sukūrimui dar reikia laiko ir kitų išteklių.

„Tauragė, atrodo, yra bene labiausiai automobilizuota vieta Lietuvoje, gal 80 proc. gyventojų važinėja asmeniniu transportu. Reikia pakeisti žmonių įpročius, o tam reikia pasiūlyti itin patogią ir kokybišką paslaugą. Dirbame dėl to, daug atlikta, bet dar daug padaryti reikia“, – sakė D.Kaminskas.

Pas kaimynus – pigiau

Apklausos rezultatai rodo, kad brangstantys degalai mažiausiai paveikė 30–39 metų aukštąjį išsilavinimą įgijusius aptarnavimo ir technikos srityse dirbančius Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojus – dėl šios priežasties įpročių nekeitę atsakė 34–39,5 proc. šių respondentų.

„Atvažiavus į Kauną ir stovint spūstyse neatrodo, kad įpročiai būtų pasikeitę. Vilniaus centre, kur stovėjimo aikštelės perpildytos, bet žmonės vis tiek veržiasi su automobiliais, važinėja po vieną, toks individualumas mane stebina, ypač žinant, kad viešojo transporto sistema gana gerai išvystyta“, – teigė V.Šukys.

Jo manymu, dalis Lietuvos gyventojų įpročių nekeičia ir todėl, kad kainų augimą bando kompensuoti degalais apsirūpindami Lenkijoje ir Baltarusijoje.

„Iš pradžių dėl lengvatų buvo Lenkija, dabar – Baltarusija. Mes gauname iš degalinių signalų, kad iš kai kurių pasienio regionų išvežami pinigai, įtaka tikrai jaučiama. Tai blogai ir mūsų valstybei. Jeigu galima gauti pigių degalų iš Baltarusijos, tai kodėl keisti įpročius?“ – klausė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.

Dalis Lietuvos gyventojų kainų augimo nesureikšmina.

Pensininkams, bedarbiams ir studentams brangstantys degalai dažniausiai atrodo neaktualu – taip atsakė 52 proc. vyresnių nei 70 m. apklaustųjų, 38 proc. darbo neturinčių žmonių ir 45 proc. studentų.