- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos energetikos agentūra paskelbė informaciją apie degalų kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje liepos 18-25 dienomis. Duomenys rodo, kad degalų kainos Lietuvoje mažėja penktą savaitę iš eilės. Kas lemia dabartinį degalų kainos sumažėjimą, ir ar degalų kainos gali sugrįžti į tą patį lygį, buvusį prieš karą Ukrainoje, LNK žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos energetikos agentūros patarėja Agne Bagočiūte.
– Kas, jūsų nuomone, dabar lemia naftos kainos mažėjimą?
– Naftos kainos nuolat svyruoja. Mažėjimas ar augimas, matome, kad išsilaiko ne ilgiau kaip dvi tris savaites išskyrus, kai stabiliai augo iki vasario vidurio ir gegužės mėnesį. Tai lemia daugybė veiksnių – tiek karas, tiek politinė padėtis, tiek priimami sprendimai. Ir dabar, matome, kad kainos mažėja. Tai lemia, kad Kinijoje dėl naujų COVID-19 ribojimų ekonomika neauga taip sparčiai. Matėme birželį, kad gamyba ten mažėja. Lygiai taip pat dėl nuogąstavimų – dėl artėjančios recesijos. Kuomet šalių centriniai bankai imasi priemonių kovai su infliacija, didina palūkanų normas. Todėl irgi manoma, kad tai gali turėti vienokios ar kitokios įtakos degalų ir naftos paklausai. Mes matome, kad šią savaitę naftos kaina sumažėjo. Ekspertai sako, kad tai lėmė, nes šią savaitę bus OPEK šalių susitikimas, t. y. naftą eksportuojančių šalių susitikimas, kuriame vienas iš klausimų bus didinti naftos gamybą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai reiškia, kad vien kalbos gali sumažinti degalų kainas. Lygiai taip pat tikriausiai ir amerikiečiai sako, kad: imsime naftos iš rezervų ir jos turėtų visiems pakakti. Ar tai bus tik trumpalaikis mažėjimas, ar vis dėlto mes galime tikėtis, kad degalų kaina grįžtų į tą lygį, kuris buvo šių metų pradžioje, kol neprasidėjo Rusijos agresija Ukrainoje?
– Šiuo metu naftos kaina yra vasario mėnesio pabaigos lygio, kai tuo metu buvo 108 doleriai už barelį, šiuo metu yra apie 100. Ar grįš į metų pradžios lygį kuomet buvo apie 80 dolerių, tikrai sunku pasakyti, nes kritimo tendencija tikrai turi išsilaikyti kiek ilgiau, nei yra dabar. Ar dabar dėl kažkokio sprendimo, veiksnio nešoks į viršų, pasakyti tikrai ganėtinai sudėtinga.
– Ekonomistai sako, kad galbūt tai jau yra naftos kainos stabilizacija, ir galbūt nafta ir ilguoju periodu gali panašiai kainuoti – apie 100 dolerių už barelį.
– Tam, kad kalbėtume apie naftos kainos stabilizaciją, reikia, kad nebūtų ilgalaikio augimo ar ilgalaikio kritimo. Dabar matome, kad nuo gegužės nukrito apie 16 proc. O kad būtų stabilizacija, turi svyruoti apie vidurkį, to mes dar nematome.
– Į tai, aišku, reaguoja degalų kainos. Jūsų tyrime labai įdomu stebėti Estijos pavyzdį. Ar čia kažkoks fenomenas, ar estai galbūt įrašė ne tokius skaičius, nes, atrodo, kad Estijoje ir mažiausiai brango, ir labiausiai krito degalų kainos?
– Tas fenomenas buvo praėjusios savaitės ir mes pažiūrėsime, ar jis buvo trumpalaikis, nes lyginant Baltijos šalis, tai Estijoje benzinas būdavo brangiausias, o dyzelinas kartais būdavo brangesnis Latvijoje. O praėjusią savaitę krito apie 12 proc. Mes pažiūrėjome, ar tai buvo mokestiniai pokyčiai. Ne, tokių nebuvo, tai galbūt tam turėjo įtakos arba klaida, arba pokyčiai didmeninėje kainoje, arba mažmeninėje, nes mes matome, kad krito maždaug apie 20 proc., kai tuo tarpu Lietuvoje krito tik apie tris centus.
– Jūsų tyrime matome, kad mes už degalus mokame brangiau nei Vokietija. Kodėl taip yra? Ar vokiečiai taiko kažkokias lengvatas?
– Vokiečiai priėmė sprendimą – nuo birželio 1 d. sumažino mokesčius. Pas juos dabar akcizas ir PVM bendrai sudaro 35 proc., o Lietuvoje 42 proc. visos kainos.
– Būtent dėl to mes mokame daugiau?
– Taip, bet norėčiau pasakyti, kad kol kas vokiečiai priėmė tokį trumpalaikį sprendimą vasarai – iki rugpjūčio 31 dienos, kuomet degalų naudojama daugiausiai. Ar vėliau tą sprendimą pratęs, bus matyti.
– Jūsų tyrime matome, kad Lenkijoje tam tikros degalų rūšys netgi brangsta. Kaip tą paaiškinti?
– Keliais centais pradėjo brangti dyzelinas, benzino kaina laikosi maždaug panaši. Pas juos yra šiek tiek mažesni mokesčiai nei Europos Sąjungos vidurkis.
– Kodėl brangstant naftai kainos degalinėse keičiasi beveik akimirksniu? Ir kodėl leidžiantis naftos kainai degalinių švieslentėse greito sumažėjimo, deja, nematome?
– Mums visiems reikėtų žinoti, kad tikrai nėra taip, kad galutinė degalų kaina priklauso vien nuo naftos, jei taip būtų, tai, tarkime, Lietuvoje, lyginant su naftos kainos svyravimu, mes turėtume turėti tik 15 centų pabrangimą šiais metais, kai turime beveik 42-43 centus. Dabar matome, kad šiais metais Lietuva nėra išimtis – didžiausią kainos augimo dalį sudaro didmeninė kaina. Kodėl taip yra Lietuvoje, reikėtų, visų pirma, klausti Orleno, o ekspertai kalba, kad taip yra dėl perėjimo prie kitų kuro rūšių – elektromobilių ir panašiai. Mažėja investicijos į naftos perdirbimo gamyklas. Šiuo atveju, didesnė konkurencija. Įtakos turėjo ir karas, rusiškos naftos atsisakymas – visa tai lėmė, kad didmeninės kainos išaugo. Lietuvoje jos šiemet augo visą laiką, išskyrus liepos mėnesį, kai pradėjo mažėti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...