Kažką daryti reikėjo, tai valdžia ir padarė. Nuo penktadienio traukinių bilietai pigs perpus, o nuo lapkričio 1-osios perpus pigiau gyventojai važinėti galės ir tarpmiestiniais autobusais.
„Prieš tai, kai buvo nuolaida tik traukiniams, tai žmonės tiesiog iš autobuso įlipo į traukinį ir jokios naudos iš to nebuvo“, – sakė Seimo narė Gintarė Skaistė.
Tokia gelbėjimo akcija dėl didelių degalų kainų galios iki metų pabaigos. Per mėnesį valstybei atsieis maždaug 2 milijonus eurų. Klausimas tik, ar padeda tiems, kam labiausiai reikia?
„Galėtų ką nors rimčiau sugalvot, man atrodo“, – teigė moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot susisiekimo ministro Juro Taminsko, merai galėtų imtis iniciatyvos.
„Su tokiu biudžetu, kokį turi Vilniaus miesto savivaldybė, per 2 mlrd. eurų, tikrai turi galimybę tai įgyvendinti“, – sakė J. Taminskas.
Siūlo leisti po miestą viešuoju transportu važinėti nemokamai.
„Labai mažai daroma, pavyzdžiui, Estijoje, buvusioje tarybinėje respublikoje, yra padaryta: Talino gyventojams autobusai visiškai nemokami. Kodėl neatsirastų toks meras, kuris galėtų vilniečiams padaryti?“ – klausė vyras.
Bet ir merai į pagalbą skubėti nenusiteikę nei Vilniuje.
„Aš turiu pabrėžti, Vilniaus miesto savivaldybė 70 proc. transporto išlaidų kompensuoja iš savo biudžeto“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Nei kituose didžiuosiuose miestuose.
„Na, žinote, kai reikia kažką iš esmės spręsti, tada savivalda turi spręsti. Pats traktavimas „nemokamas transportas“ yra klaidingas iš esmės, todėl, kad nieko nėra nemokamo“, – sakė Šiaulių meras Artūras Visockas.
Ir problemą permeta atgal.
„Krizių turbūt nereikia kelti į regionus ir konkrečioms savivaldybėms visų pirma, krizes reikia valdyti valstybėje“, – teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Finansų ministras žadėjo, kad planas bus.
„Taigi aš ne mama finansų ministro, kad turėčiau žinoti, ką jis daro“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Bet nei ministro, nei plano.
„Nematau atsakomybės, tam tikros drąsos, kad ateitų, paaiškintų dalykiškai ir pasakytų, ką artimiausiu metu ruošiasi daryti“, – kalbėjo Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Koalicijos partneriai demokratai – nepatenkinti.
„Finansų ministerija kol kas nesiruošia daryti jokių pokyčių“, – teigė A. Butkevičius.
Bet patys irgi siūlo kainas tik stebėti.
„Galimybė matyti realiu laiku, kaip kokios kainos formuojasi degalinių švieslentėse, yra realus įrankis ir pagalba gyventojams kiek įmanoma pasiekti geresnę kainą“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.
Rūpestį gyventojais demonstruoja ir prezidentas. Jau nuo pavasario bando įvesti degalų kainų lubas. Tai reiškia – nesvarbu, kokia kaina rinkoje, parduoti degalų brangiau nei nustatyta riba degalinės negalėtų.
„Verslininko nepriversi dirbt sau į nuostolį, jis stabdys tiesiog darbą ir lauks, kol lubos pakeltos arba nukris didmeninė naftos kaina, kai į tas lubas galima įtilpti“, – aiškino Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Komitetas sausakimšas ir visi svarsto tai, ką jau iškritikavo ta pati Vyriausybė, Seimo teisininkai, net Specialiųjų tyrimų tarnyba.
„Šitas projektas yra, taip sakant, miręs, negyvas“, – konstatavo A. Sysas.
Prezidento patarėjas pastabų nesureikšmina.
„Nauda atiteks 100 procentų vartotojui ir nė kiek neliks gamybos grandinėje. Čia yra pagrindinis tikslas“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Nors kiek centų pigtų degalai, taip ir negalėjo pasakyti.
„Prasmės tokio įstatymo apskritai yra mažai, nes panašu, kad kaina galėtų sumažėti turbūt maksimaliai 1 centu, net galėtų ir padidėti vienu centu“, – teigė G. Skaistė.
Svarbiausia – nauda bus tik tada, jei valdžia sumažins akcizą.
„Taip, čia yra mechanizmas, kas būtų, jeigu būtų šitoje vietoje“, – aiškino V. Augustinavičius.
O valdžia akcizo nemažins.
„Visi laukia, kad aš pasakyčiau – reikia mažinti. Aš negaliu to pasakyti, nes biudžetas treška, kitų metų biudžetas sunkiai balansuojamas, kol kas aš matau tą“, – sakė A. Sysas.
Net jei kaimynai daro priešingai.
„Pažiūrėkite į Latviją, Lenkiją... Tai va. Pavyzdys yra“, – atkreipė dėmesį G. Skaistė.
Latviai laikinai akcizą susimažino nuo spalio.
„Mūsų kaimynų elgsena, kai jie keičia savo akcizų politiką, daro įtaką ir mūsų rinkai, tai mes negalime nieko nedaryti“, – pabrėžė G. Skaistė.
Taigi prezidento idėja keliauja į stalčių. Seimas svarstytų tik patobulintą.
„Tikrai neredaguosime įstatymo taip, kaip kažkas nori“, – pareiškė A. Sysas.
Vienintelė viltis – derėtis su Briuseliu dėl mažesnės CO2 dedamosios, kitaip tariant, papildomos mokesčio dalies už oro taršą.
„Mes turime atskirą sutartį dėl akcizų ir dabar negalime laisvai disponuoti, kaip kitos šalys“, – sakė A. Sysas.
Kitąmet dėl to dyzelinas dar papildomai brangs 10, benzinas – 3 centais.
Naujausi komentarai