Vairuotojai vėl stveriasi už galvų: degalai brangsta greičiau, nei pinga

Gegužės–birželio mėnesiai, kai "Brent" rūšies žaliavinės naftos kaina ritosi žemyn nuo rekordinės beveik 80 JAV dolerių už barelį ribos, atrodo, vairuotojų taip stipriai nepamalonino. Priešingai, vos pradėjus žaliavinės naftos kainai ir vėl kilti, vairuotojams teko suklusti – kai kuriose degalinėse benzino kainos vėl staiga priartėjo prie 1,4 eurų žymos.

Vilniečiai permoka?

Negana to, pasigirsta nuogąstavimų, kad kai kuriems už kurą tenka permokėti dėl gyvenamosios vietos – Vilniuje esą degalai yra brangiausi. Štai, pavyzdžiui, lietuviško kapitalo valdomoje degalinėje "Stateta" 1 l populiariausios markės A95 benzino Marijampolėje liepos 8 d. kainavo 1,17 euro. Palyginti Vilniuje 1 l šių degalų toje pačioje degalinėje atseikėjo 1,259 euro – beveik 10 centų brangiau nei Marijampolėje. Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vykdomasis direktorius Vidas Šukys nemanė, kad Vilniaus miesto gyventojai už degalus yra priversti permokėti.

"Tai, kad permoka Vilnius ar pigesnis yra Kaunas – nepasakyčiau. Vilniuje, važiuojant link J.Kazlausko gatvės, yra kelios degalinės, kurios irgi ištraukia tą kainą. Viskas priklauso nuo vietos: ar ten yra gera apyvarta, ar pavyksta sutraukti klientų. Degalines reikia išlaikyti – jei į jas renkasi nuolatiniai klientai, tuomet tiesiog pakeli kainą. Visa tai suformuoja rinka", – teigė V.Šukys.

Degalinės "Circle K" ryšių su žiniasklaida projektų vadovė Džolita Adomkienė tikino, kad degalų kainų skirtumai atsiranda ne tik dėl didmeninės degalų kainos, degalų atsargos didmeninėje bei mažmeninėje rinkoje, paklausos, vartojimo intensyvumo, bet taip pat ir dėl konkurencinės aplinkos dėl vietovės skirtumų.

"Degalų kainų skirtumai tarp miestų atsiranda dar ir dėl nevienodų transportavimo išlaidų, kuriuos, natūralu, didina atstumas nuo pagrindinės degalų bazės iki galutinio jų pardavimo taško. Be to, didmeninėje naftos produktų rinkoje degalų prekyba vyksta JAV doleriais, o doleris birželio mėnesį buvo pasiekęs aukščiausią lygį 2018 m.", – teigė D.Adomkienė.

"Skirtingose šalyse taikomi skirtingi mokesčių (akcizų, pridėtinės vertės mokesčio) tarifai, nevienoda konkurencinė aplinka, į degalus dedamos biodalies dydis, net lojalumo akcijos skirtingos, todėl kainos pokyčio procentas gali visiškai neatspindėti lokalių realijų", – pridėjo ji.

Degalines reikia išlaikyti – jei į jas renkasi nuolatiniai klientai, tuomet tiesiog pakeli kainą. Visa tai suformuoja rinka.

Arši konkurencija

Vairuotojai pastebi, kad lietuviško kapitalo degalinėse degalų kainos yra kartais net dešimtimis centų mažesnės nei didžiųjų degalinių tinklų. Tiesa, dažnai nuogąstaujama, neva degalų kaina yra sutaupoma jų kokybės sąskaita. V.Šukys atkerta, kad lietuviškos degalinės mažesnes kainas taiko susimažindami pelną, kuris ir taip nėra labai didelis.

"Viskas priklauso nuo to, kiek galima sau leisti padaryti išlaidų, kiek mokėti darbuotojams atlyginimų, kiek pelno atidėti atsargai, kiek galima patirti kitų išlaidų. Jei norima tai kompensuoti, reikia pardavinėti kavą, bandeles. Kodėl naktimis beveik niekas nedirba arba automatizuojasi? Todėl, kad už naktinį darbą reikia mokėti dvigubai, todėl visi pradėjo naikinti šį dalyką. Čia labiausiai nukentėjo darbuotojai, nes juos atleido iš darbo. Reikia ir mokėti atlyginimus, ir viską išlaikyti, tai savo pelno sąskaita savininkai dar stengiasi gyvuoti, bet tikrai nėra taip gerai", – teigė V.Šukys.

LDS vykdomasis direktorius taip pat atkreipė dėmesį į labai iškreiptą rinką su nuolaidų kortelėmis: "Mes, turbūt, esame tokia vienintelė unikali šalis, turinti nuolaidų korteles, pradedant prekybos centrais, baigiant... Na, nebent už tualetus dar nėra nuolaidų kortelių."

"Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad kainų stendai prie degalinių yra skirti labiau konkurentams, o ne klientams.

"Mažesni konkurentai seka didžiuosius, todėl jeigu didysis žaidėjas nemažina kainos pingant naftai arba padidina jai brangstant, tai tuo paseka ir kiti, nes niekas nenori prarasti maržos pelno. Kuo labiau kinta naftos kainos, tuo Lietuvos vartotojas už degalus sumoka daugiau negu tose šalyse, kuriose ta konkurencija yra didesnė, nes bet kokie pokyčiai leidžia pasipelnyti papildomai", – kalbėjo ekonomistas.

Pabrangina greičiau

Lietuvos vairuotojai dažnai piktinasi, kad pabrangus žaliavinei naftai degalinės kainas užsikelia akimirksniu, tačiau nutikus priešingai – jų nuleisti neskuba. V.Šukys sakė, kad nors ir buvo praeityje pasigirdę diskusijų apie galimus kartelinius susitarimus, tačiau viską rinkoje nulemia daugelis aspektų.

"Nors kai kurie Seimo nariai jau buvo išreiškę poziciją, kad toje rinkoje ne viskas gerai, kažkas galbūt su kažkuo derinasi, bet pasaulis yra daug paprastesnis. Viskas susideda iš paklausos ir pasiūlos. Jurbarko rajone kainos tikrai yra didelės. Bet Kaune, kai kuriose vietose, kainos yra mažesnės. Todėl rinkodara priklauso nuo daug aspektų – kiek turi degalinių, nuolatinių klientų. Tada galima lengviau laviruoti ir kaina", – tikino V.Šukys.

Ekonomistas Ž.Mauricas pripažino, kad ši problema iš tiesų egzistuoja, o kuo mažesnė šalis, tuo labiau ji yra jaučiama: "Ši tendencija, deja, yra visame pasaulyje. Kai žaliavinės naftos kaina kyla, tai degalų kaina kyla sparčiau, nei paskui leidžiasi. O tokiose mažose šalyse kaip Lietuva, kur rinka gana nedidelė, ta asimetrija yra dar didesnė. Mes galime tikėtis tolesnio degalų kainų kilimo, tai nebūtų didelė staigmena, ir ne tokio ryškaus mažėjimo, todėl kurį laiką teks priprasti prie gerokai virš euro esančių dyzelino ir benzino kainų."

LDS vykdomasis direktorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad norint išlaikyti labiau lanksčią rinką ir turėti didesnę konkurenciją, valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti remiant smulkiuosius vietinius verslininkus.

"Mes žinome daug pavyzdžių pasaulio šalyse, kai visokiais politiniais ir ekonominiais būdais yra išnaikinami tokie maži privatininkai. Tada likę oligopoliniai rinkos dalyviai tą rinką užima ir konkurencijos nelieka – tokiu atveju kaina bus tokia, kokią jie pasakys", – nuogąstavo V.Šukys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Čia tas pats

Čia tas pats portretas
kaip su kontrabanda Pagėgiuose ar transporto tolimųjų reisų firmomis - už visko stovi didelis valdžios žmogus.Kažkada net dingusios iš gerai saugomos muitinės aikštelės furos su kontrabanda nieks nerado.Nes neieškojo :D)))

H

H portretas
Kad musu lietuvos tuos verslininkus niekas nekontroliuoja. Kai pinga degalai nafta visam pasaulyje tai sie sneka kad dar degalai seno vezimo. O kai branfsta tai patys pirmu pabrangina. Tik taip lietuvoj gali buti nes kazkam jie moka kad ju nieks nekontroliuotu. Absurdas kazkoks ir betvarke vyksta.

AUGIS

AUGIS portretas
Lietuviu kalboje uzmirsk zodi pinga
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių