- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos pradėtas karas į aukštumas kelia naftos ir dujų kainas. Degalų kaina Lietuvoje artėja iki dviejų eurų už litrą. Dar labiau pabrango dujos. Šis šildymo sezonas vadintas rekordiniu, bet ekonomistai ir valdantieji sako: jau reikia pradėti ruoštis kitai žiemai, praneša LNK.
Naftos kainos – aukštumose
Degalų pardavėjai sako: barelis naftos šiandien už 130 dolerių. Tai – daugiausia per dešimtmetį.
„Žaliavinė nafta yra neišvengiama savikainos dalis galutinėje degalų kainoje – sudaro šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį“, – teigė Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.
Ar pagrįstai degalinės pastarąją savaitę kėlė kainas, klausimų kyla Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui.
„Matėme, kad degalinės, nors ir buvo užsipirkusios naftos vienomis kainomis, jos pasinaudojo Rusijos agresija Ukrainoje ir iškart padidino kainas Lietuvoje, nors pardavinėja dar tą pačią seną naftą“, – komentavo M. Majauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Nafta ir degalai brangsta visame pasaulyje.
„Karas Ukrainoje paveikė ir požiūrį į Rusijos prekes, įskaitant naftą. Daug kas boikotuoja“, – aiškino E. Cicėnas.
„Rusijos gamyba naftos rinkoje sudaro apie 7–8 proc. pasaulio naftos gavybos. Visi tikisi, kad sutriks prekyba ir pirkimai“, – teigė „INVL Asset Management“ padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
JAV politikai jau sutarė, kad Rusijos naftą reikia uždrausti. Nafta ir dujos – pagrindinis likęs Rusijos pajamų šaltinis.
Trupučiuką pasispausti nieko blogo. Dėl gerų tikslų.
„Naftos ir dujų kainos pokyčius lemia ne ekonominiai veiksniai, ne faktinė pasiūla ir paklausa, bet tik geopolitiniai veiksniai“, – kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Siekiant stabilizuoti naftos kainas, gali tekti rinktis tarp blogo ir mažiau blogo – mažinti sankcijas Iranui.
„Jeigu būtų pasiektas susitarimas su Iranu, rinką galėtų pasiekti nemažai naftos. Taip kompensuotų Rusijos praradimus“, – tikino V. Rūkas.
Stop kadras
Dauguma kalbintų vilniečių sakė, kad dabar svarbiausia ne pinigai.
„Trupučiuką pasispausti nieko blogo. Dėl gerų tikslų“, – manė vienas vilnietis.
„Svarbiausia gyvybė, gyvenimas. Kainos yra kita“, – antrino praeivė.
Kaip pažaboti dujų kainas?
Bet dar sunkiau pažaboti vieną galingiausių Rusijos ginklų – dujas, ypač Europoje. Anot ekspertų, dabar jau akivaizdu, kad Rusija dar pernai pradėjo energetinį karą prieš Vakarus. „Gazprom“ vasarą nustojo pildyti Europos dujų saugyklas. Dėl to dujų kaina pradėjo augti kartais. Prieš dvejus metus dujos Europoje kainavo 20 eurų už megavatvalandę, gruodį jau 160, o šiandien – 260 eurų. Europa beveik pusę dujų perka iš Rusijos.
Svarbiausia gyvybė, gyvenimas. Kainos yra kita.
„Europa yra tokioje situacijoje, kur visiškai sustojus gamtinių dujų iš Rusijos srautui, jų trumpuoju laikotarpiu neišeina niekuo pakeisti“, – sakė N. Mačiulis.
Lietuvos privalumas – terminalas, garantuojantis, kad dujų netrūks.
„Kitas dalykas yra tik kainos klausimas. Visi suprantame, kad kaip ir pandemija truko laikinai, turėjome susitaikyti su ribojimais ar ekonominiais nuostoliais, lygiai taip pat ir ši situacija, labai tikiuosi, kad yra laikina“, – vylėsi V. Rūkas.
Dujos smarkiai pabrango, bet buitiniams vartotojams tarifai nesikeis iki vasaros. Nuo vasaros gali reikėti daugiau kompensacijų.
„Kitam šildymo sezonui mes turime ruoštis dabar. Jei išliks tokios kainos, ko tikimybė tikrai didelė, reikės svarstyti papildomus kompensacinius mechanizmus“, – tvirtino M. Majauskas.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje brangstančios nafta, dujos turi tiesioginę įtaką ir infliacijos didėjimui pasaulyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...