Daugiau nei pusė parduodamų dešrelių netinkamos kepti ant laužo

Iš kelių šimtų Lietuvoje prekybos vietose parduodamų mėsos dešrelių rūšių vos kelios dešimtys yra tinkamos kepti ant laužo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė įspėja, kad susigundžiusiems ant laužo pasičirškinti dešrelių reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis ir jokiu būdu nepirkti produkto, jeigu jame yra nitritinės druskos E 250. Specialistė pabrėžia, kad ant visų laužui tinkamų dešrelių turėtų būti parašyta, kad šios yra kepamosios.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aukštesnėje nei 110 laipsnių temperatūroje kepant mėsos gaminius, kurių sudėtyje yra natrio nitrito, jo likučiai reaguoja su produkto baltymus sudarančiomis amino rūgštimis ir sudaro toksiškus, kancerogeninius junginius – nitrozaminus, – teigia V. Septilkienė. – Šie junginiai skatina skrandžio, virškinimo sistemos, kepenų ir inkstų piktybinių navikų atsiradimą, didina vėžinių susirgimų tikimybę.“ Mėsos išvaizdą ir skonį pagerinantis priedas E 250 itin dažnai dedamas į rūkytas, medžiotojų tipo dešreles – nemaža dalis žmonių būtent šiuos gaminius mėgsta kepti grilyje.

Nitritinė druska, į kurios sudėtį įeina natrio nitritas E 250, mėsos gamybos įmonėse dažnai naudojama kaip apsauga nuo gedimo ar bakterijų. Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, nitritų naudojimas ribojamas ir yra reglamentuotas įstatymais, draudžiančiais šį maisto priedą naudoti kepti skirtuose gaminiuose. Specialistų teigimu, kai kurie gamintojai tyčia klaidina vartotoją ant gaminio pakuotės pateikdami iškylos ar kepamų dešrelių vaizdus. Vartotojas turėtų atkreipti dėmesį ne į iliustracijas, kurių nereglamentuoja įstatymai bet į gaminio sudėtį ir rūšį. Kai kurie mėsos produktų gamintojai Lietuvoje visiškai atsisakė priedo E 250, jį pakeisdami paprasta druska.

Lietuvos mėsos gamintojų teigimu, vienas iš galimų sveikesnių pasirinkimų griliui – virtos kepamosios vištienos dešrelės. Nuo kitų dešrelių jos skiriasi savo spalva ir sudėtimi. Dešrelės yra baltos, kadangi jose nėra dažiklių ir yra gaminamos iš susmulkintos viščiukų broilerių filė bei šlaunelių mėsos. Vištienos ar kalakutienos dešrelių sudėtyje nėra nitritinės druskos, todėl jas kepant aukštoje temperatūroje neišsiskiria kancerogeninės medžiagos. Nors virtos kepamosios dešrelės jau yra termiškai apdorotos ir tinkamos valgyti iš karto, jas galima pakepinti iki priimtinos temperatūros taip kad plutelė lengvai apskrustų, tačiau nesudegtų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visos dešrelės, paženklintos kaip kepamosios, yra saugios ir neišskiria kancerogeninių junginių.

Renkantis ne vištienos dešreles, tinkamą produktą išsirinkti taip pat gali padėti gaminio spalva – mėsa, kurios apdorojimui nebuvo naudojami nitritai, yra ne rausvos, o pilkšvos ar baltos spalvos. Tiesa, svarbu žinoti, kad net ir tokių dešrelių negalima perkepinti – apdegusioje mėsoje taip pat gali susidaryti nitrozaminai. Degėsius prieš valgant reikėtų pašalinti, o norint apsaugoti produktus nuo tiesioginės ugnies, dešreles galima suvynioti į foliją.

Renkantis dešreles taip pat vertėtų atsižvelgti į jų kokybę. Pagal Lietuvos standartus, mėsos gaminiai skirstomi į rūšis: aukščiausią, pirmą ir antrą. Specialistų teigimu, kuo aukštesnė mėsos gaminio rūšis, tuo kokybiškesnės mėsos žaliavos turi būti naudojamos jų gamybai. Standarte nurodyta, kad  aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant pakaitalų, maisto užpildų ir mechaniškai atskirtos mėsos. Ši informacija privalo būti nurodyta ant visų mėsos produktų ženklinimo etikečių, įskaitant ir dešreles.

Mėgaujantis vasaros malonumais bei iškylomis gamtoje, svarbu nepamiršti, kad ne pagal paskirtį naudojamas net ir geras produktas gali būti kenksmingas organizmui. Saugantiems savo ir artimųjų sveikatą, specialistai rekomenduoja nepagailėti kelių minučių ir atidžiau pasidomėti perkamu gaminiu.