Daugiabučių namų atnaujinimo madas diktuoja ir Lietuva Pereiti į pagrindinį turinį

Daugiabučių namų atnaujinimo madas diktuoja ir Lietuva

2025-04-25 05:00 kauno.diena.lt inf.

Daugiabučių namų modernizacija Lietuvoje įžengė į naujos kokybės etapą – iki 2029 m. užsibrėžta pagerinti beveik 110 tūkst. būstų energinį efektyvumą, siekiant ne žemesnės nei B energinės klasės. Ambicingesnius planus visoje Bendrijoje skelbia tik Lenkija.

Daugiabučių namų atnaujinimo madas diktuoja ir Lietuva
Daugiabučių namų atnaujinimo madas diktuoja ir Lietuva / Partnerių nuotr.

Siekiama ilgalaikių tikslų

Technologiškai ir morališkai nusidėvėjusių daugiabučių namų atnaujinimas prisideda ne tik prie mažesnių vartotojų išlaidų šildymui, geresnės žmonių gyvenimo kokybės, bet ir prie klimato kaitos švelninimo bei didesnės energetinės nepriklausomybės.

Skaičiuojama, kad pastatų sektorius Europos Sąjungoje (ES) sunaudoja apie 42 proc. energijos bei sukuria daugiau nei trečdalį su ja susijusio išmetamo dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekio.

Tad jau iki 2030 m. siekiama padvigubinti pastatų renovacijos apimtis, o ilgalaikis 2050 m. tikslas – sukurti klimato požiūriu neutralią ekonomiką.

Savo ruožtu senųjų daugiabučių modernizacijai Lietuva planuoja skirti ne tik ženklią Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų investicijų sumą – pastatų renovacijos projektams pasitelkiami ir nauji pažangūs technologiniai sprendimai.

Užtikrina lengvatines sąlygas

Daugiabučių namų modernizavimo fondo (DNMF) lengvatinės paskolos daugiabučiams namams atnaujinti šalyje teikiamos nuo 2015 m. Bendras fondo investicijų skaičius viršija 400 mln. eurų. Jau pasirašyta daugiau nei 1 tūkst. sutarčių, o gyvenimo sąlygos pagerėjo beveik 33 tūkst. namų ūkių.

Tęsiant daugiabučių namų atnaujinimą Lietuvoje, šiuo metu finansavimas lengvatinių paskolų forma skiriamas renovuotiniems daugiabučiams namams, kurie pastatyti pagal iki 1993 m. išduotus statybos leidimus. Modernizuojamuose daugiabučiuose siekiama B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės bei ne mažesnio nei 40 proc. šiluminės energijos sutaupymo.

Statybos darbų išlaidoms padengti gyventojams suteikiama lengvatinė 20 metų paskola su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis.

Be to, garantuojama 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros, projekto parengimo ir administravimo išlaidoms padengti, taip pat 30 proc. kompensacija energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei 20 proc. papildoma kompensacija šildymo ir karšto vandens sistemai atnaujinti.

Prognozuojamas portfelio augimas

2023 m. fondą papildžius 192 mln. eurų 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpio investicinių fondų lėšų buvo atnaujintas kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų modernizavimo paskoloms gauti.

Naujojo finansavimo laikotarpio lėšomis taip pat patvirtintas trijų pilotinių skydinės renovacijos projektų finansavimas. Tai yra jiems bus naudojamos standartizuotos gamyklinės konstrukcijos – sienų ir stogų skydai. Tokių pirmųjų Lietuvoje bandomųjų projektų paskolų vertė – daugiau nei 4 mln. eurų.

Planuojama, kad papildomai pritraukus privačių finansuotojų ir pasitelkus į fondą grįžusias 2014–2020 m. laikotarpio lėšas, šios ES finansavimo priemonės administratorius ir vykdytojas – bendrovė ILTE – daugiabučių namų atnaujinimui artimiausiais metais nukreips beveik 900 mln. eurų.

Daugiabučių portfelio finansinių srautų pagrindu ILTE taip pat planuoja išleisti skolos vertybinius popierius bei papildomai pritraukti privačių lėšų – tai reiškia, kad DNMF paskolų portfelis galėtų pasiekti 1,5 mlrd. eurų.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų