Daugėjant padirbtų eurų vėl bus keičiamas jų dizainas

Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį euro zonoje iš viso rasta 178 tūkst. padirbtų banknotų, daugiausia – 20 ir 50 eurų nominalų. Pernai tuo metu falsifikatų skaičius siekė 167 tūkst.

Populiariausios – penkiasdešimtinės

„Padirbtų pinigų padidėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje. Tai gali būti siejama su pandemijos ribojimų atlaisvinimu – žmonės daugiau keliauja, atsiskaito ir gauna grąžą grynaisiais pinigais prekybos vietose, turgavietėse“, – sako Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė.

2022 m. pirmąjį pusmetį, kaip ir 2021 m., daugiausia buvo rasta padirbtų 50 eurų nominalo banknotų, jie sudarė 50 proc. visų padirbinių. Akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų filmų pinigų (angl. movie money), skaičius mažėja, bet jie vis dar sudaro apie 30 proc. pastarąjį pusmetį gautų padirbtų banknotų. Padirbtų pinigų vertė sudarė 35 tūkst. eurų (iš jų monetomis – 200 eurų).

Nors tikimybė gauti padirbtą banknotą tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje labai maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus.

„Nors tikimybė gauti padirbtą banknotą tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje labai maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus. Patikrinti juos reikėtų taikant metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“, t.y. atkreipti dėmesį į popieriaus kokybę, vandens ženklą, apsauginį siūlelį, hologramą, langelį su Europos portretu“, – teigia I.Vanskevičė.

Nekokybiški padirbiniai

„Filmų pinigai“ – prastos kokybės eurų padirbiniai, juos itin lengva atpažinti, atkreipiant dėmesį į keletą detalių. Ant banknotų yra užrašai „copy“, „movie money“ ar „prop copy“, o ir pati popieriaus kokybė skiriasi nuo tikrų banknotų – galima pajusti, kad tai ne standus ir šiugždantis, o paprastas kanceliarinis.

Pasak Lietuvos banko ekspertų, šios netikros eurų kupiūros neturi vandens ženklų, apsauginių siūlelių, hologramos ar kitų apsaugos priemonių. Dažniausi tokių padirbtų banknotų nominalai – 10 ir 20 eurų, tačiau pasitaiko ir kitų. Padirbti pinigai atspausdinti taip, tarsi tai būtų filmams, reklamoms, žaidimams ar kitoms reikmėms naudojami pinigų atvaizdai, tačiau jie neatitinka eurų banknotų atvaizdų naudojimo reikalavimų, juos galima supainioti su tikrais eurų banknotais, todėl tokios kopijos laikomos neteisėtomis.

Atnaujins banknotus

ECB pernai gruodį paskelbė apie ketinimus atnaujinti eurų banknotų dizainą. Yra sudaryta įvairių sričių specialistų grupė, kuri konsultuos Valdančiąją tarybą naujų banknotų temų klausimais. ECB tikisi, kad galutinis sprendimas bus priimtas 2024 m. Į šį procesą bus įtraukti ir Europos piliečiai.

Pirmiausia bus suburtos tikslinės grupės, kurioms bus pavesta išsiaiškinti euro zonos gyventojų nuomonę apie tai, kokios temos galėtų būti naudojamos būsimiems eurų banknotams. Banknotų temų atrankos patariamoji grupė, kurią sudarys po ekspertą iš kiekvienos euro zonos šalies, pateiks ECB Valdančiajai tarybai trumpąjį naujų temų sąrašą. Remdamasis euro zonos nacionalinių centrinių bankų rekomendacijomis, ECB jau paskyrė šios patariamosios grupės narius. Ją sudaro įvairių sričių, pavyzdžiui, istorijos, gamtos ir socialinių mokslų, vaizduojamųjų menų ir technologijų, specialistai. Dabartinis eurų banknotų dizainas pagrįstas tema „amžiai ir stiliai“ – ant banknotų pavaizduoti langai, vartai ir tiltai.

„Eurų banknotus naudosime dar ilgai. Jie yra apčiuopiamas ir matomas mūsų vienybės Europoje, ypač krizių metu, simbolis. Be to, banknotų paklausa vis dar yra didelė“, – praėjusių metų pabaigoje pristatydama laukiamus pokyčius dėl eurų kalbėjo ECB pirmininkė Christine Lagarde. – Praėjus 20 metų, atėjo laikas atnaujinti mūsų banknotų dizainą, kad jie taptų patrauklesni įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Europos gyventojams.“

Nepamainomi: pasak ECB vadovės Ch.Lagarde, eurų banknotus naudosime dar ilgai, nes jie yra apčiuopiamas ir matomas vienybės Europoje, ypač krizių metu, simbolis. V. Skaraičio / BNS nuotr.

Gavęs patariamosios grupės pasiūlymus, ECB kreipsis į visuomenę ir prašys išsakyti savo nuomonę apie banknotų dizaino temas, įtrauktas į trumpąjį sąrašą. Vėliau bus surengtas naujo banknotų dizaino konkursas, kuriam pasibaigus ECB vėl konsultuosis su visuomene. Pasibaigus dizaino kūrimo procesui, Valdančioji taryba duos leidimą pradėti naujų banknotų gamybą ir priims sprendimą dėl galimos jų išleidimo į apyvartą datos.

„Siekiame sukurti tokius eurų banknotus, su kuriais Europos gyventojai galėtų save tapatinti ir kuriais didžiuotųsi“, – sakė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta. – Naujo eurų banknotų dizaino projektas bus įgyvendinamas lygiagrečiai su mūsų tyrimu dėl skaitmeninio euro. Abiem projektais siekiama vykdyti mums suteiktą įgaliojimą – suteikti Europos gyventojams saugius pinigus.“

Jau teko tobulinti

Apyvartoje cirkuliuoja dviejų serijų banknotai. Pirmosios serijos eurų banknotai yra septynių skirtingų nominalų: 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų. Antrąją eurų banknotų seriją „Europa“ (ji taip pavadinta, nes šios serijos kupiūrų apsaugos priemonėse naudojamas graikų mitologijos personažo Europos – iš jos vardo kilęs mūsų žemyno pavadinimas – portretas) sudaro jau tik šešių nominalų banknotai.

Serija „Europa“ užbaigta 2019 m. gegužės 28 d., į apyvartą išleidus 100 ir 200 eurų nominalų banknotus. Pirmiausiai 2013 m. pasirodė 5 eurų saugesnės kupiūros, po metų – 10 eurų, 2015 m. – 20 eurų, 2017 m. – 50 eurų.

Grynieji vis dar populiarūs

Šis žingsnis žengtas atsižvelgiant į ECB valdančiosios tarybos įsipareigojimą užtikrinti, kad banknotai būtų naujoviški, saugūs ir patrauklūs Europos gyventojams. Naujausio euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimo rezultatai parodė, kad 2019 m. grynieji pinigai tebebuvo populiariausia mokėjimo priemonė fizinėse pardavimo vietose. Nepaisant, kad pandemijos metu padaugėjo atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, grynųjų pinigų paklausa didėjo dėl esminio jų vaidmens – būti taupymo priemone. Įgyvendindama savo 2030 m. grynųjų pinigų strategiją, ECB imasi konkrečių veiksmų, kad ir gerokai tolesnėje ateityje, taip pat ir po galimo elektroninio euro išleidimo grynieji pinigai ir toliau būtų prieinami ir priimami kaip atsiskaitymo priemonė.

Euro zonoje per pastaruosius dešimt metų vidutinis metinis eurų banknotų kiekio apyvartoje augimas sudarė 5 proc., 2020 m. – 11 proc., metų pabaigoje apyvartoje buvusių banknotų vertė siekė 1 435 mlrd. eurų.

Lietuvoje 2015–2019 m. laikotarpiu eurų banknotų skaičius apyvartoje didėjo vidutiniškai 21 proc. kasmet. 2020 m. metinis augimo tempas siekė 30 proc., metų pabaigoje apyvartoje esančių banknotų vertė sudarė 5,7 mlrd. eurų, 2021 m. birželio 30 d. – 6,5 mlrd. eurų, o jau šiemet birželio 30 d. – 7,7 mlrd. eurų.

Turime ir savo atstovę

Lietuvos atstovė patariamojoje grupėje – Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros profesorė, katedros vedėja, menininkė Marija Marcelionytė-Paliukė. Pagrindinės jos profesinių interesų sritys – šiuolaikinis menas, grafika, kuratorystė, kultūros ekologijos aspektai, švietimas ir kūrybiškumas.

M.Marcelionytė-Paliukė yra surengusi penkiolika personalinių, dalyvavusi daugiau kaip 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Nuolat organizuoja ar veda grafikos menu besidominantiesiems kūrybines dirbtuves, dalyvauja tarptautinėse konferencijose, skaito pranešimus apie kūrybą, idėjas, meno studijų procesus ir pati nuolat mokosi. Ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos Grafikos sekcijos narė, Tarptautinės menų asociacijos narė. Apdovanota prizais ir diplomais bienalėse, konkursuose. Jos darbai įtraukti į Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus grafikos kolekciją, į Pinigų muziejaus ekspoziciją, kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, JAV, Japonijoje ir Kinijoje. Dirba Lietuvos banko monetų kūrimo komisijos konsultante, Lietuvos monetų kalyklos dizaino komisijos konsultante.

Keičia sugadintus

Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius ir sugadintus eurus ir litus. 2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos banke pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus pakeista apie 16 498 vienetai sugadintų ar susidėvėjusių banknotų ir monetų, kurių vertė – apie 230 tūkst. eurų. Ekspertai pastebi, kad gyventojų keisti atnešti banknotai būna suplėšyti, dėl netinkamų laikymo sąlygų supeliję, sutrūniję, apdegę krosnyse ar gaisro metu, neretai žmonės paslėptų ir užmirštų pinigus randa grindyse, durų staktose, senuose balduose. Kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo sumos dydžio, stengiamasi atkurti kuo daugiau ekspertizei pateiktų pinigų ir kompensuoti jų vertę.