- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palangos paplūdimyje gulintys ir besideginantys ant smėlio visi atrodo vienodai – kaip atsipalaidavę ir geru oru besimėgaujantys poilsiautojai. Tačiau apsigauti labai lengva, nes kai kurie iš besideginančiųjų čia pagulėti gali vos keliolika minučių. Ir priežastis paprasta – reikia skubėti į darbą, praneša LNK žinių tarnyba.
Tad ne tik poilsis, bet ir geri darbo pasiūlymai vasarai vilioja atvykti į pajūrį. O ir konkurencija tarp paslaugų sferos atstovų dabar didelė. Nes ne tik gerų, bet ir patirties dar neturinčių darbuotojų paieška kartais vyksta visomis įmanomomis kryptimis. Paslaugų srities darbuotojų šią pandeminę vasarą labai trūksta ir jie dabar – tikras deficitas, galintys kelti savo sąlygas.
Į Palangą atvykusi Gintarė vasarą dirba padavėja. „Darbą galima suderinti su atostogom“, – sakė ji. Esą padavėjų šiemet labai trūksta: „Pastebėjom iš tikrųjų, visur ieško. Kad ir jau įsibėgėjo ta vasara, bet vis tiek visur ieško padavėjų“.
Nepaisant to, anot merginos, padavėjų alga vis tiek minimali: „Pagrindinė padavėjo alga yra arbata, ką tu susirenki per dieną. Priklauso nuo to, kaip tu aptarnauji tuos žmones. Bet čia jau yra tavo atsakomybė, kiek tu pats užsidirbsi“.
Yra alga nustatyta, aš jos neatsimenu tiksliai. Važiuoju pusiau atostogaut, noriu patirti tą padavėjos darbą Palangoje. Prisimenu, kad mums tiko, bet tikslios algos aš neprisimenu.
Mergina gyvena „pas pensininkų porelę, bet labai gerai, labai malonūs žmonės, labai nuostabūs ir tikrai džiaugiamės, radę tą vietą. Mes sutarėme 180 eurų mėnesiui. Manau, čia labai pigiai, turim ir savo patogumus, ir savo balkoną“.
Į Palangą dirbti atvyko ir Emilija. Ji – irgi padavėja. Mergina sakė, kad konkurencija šiam darbui buvo išties nemaža: „Pasisekė, kad gavau darbą. Pati ieškojau. Čia yra ir draugė, įsidarbinom kartu. Žadu čia būti visą vasarą, manau, kad kainos tikrai yra padidėjusios, lyginant su praeitais metais“. Emilija nakvynei apsistojo viešbutyje darbuotojams ir už parą moka aštuonis eurus. Mergina teigė: „Kažkaip per daugiausiai nesitikiu uždirbti, o smagiai laiką praleisti, pavasaroti. Jeigu pavyks uždirbti, tai tik kažkiek“.
Vesta ir Orinta pajūryje dirba kambarinėmis. „Nebuvo didelės konkurencijos, bet mūsų nemažai dirba, buvo lengva rast darbą. Pačios ieškojom“, – kalbėjo merginos. Kambarinių atlyginimas – taip pat minimalus: „Mes gaunam minimalų atlyginimą, bet priklauso nuo pastangų ir nuo to, kiek dirbi. Kiek valandų dirbam, tiek ir gaunam. Mes dirbsim septynias valandas. Mus apgyvendino nemokamai“, – aiškino jos.
Palangoje padavėja dirbs ir Greta. „Atvažiavom dirbti. Dabar kol kas dar nedirbam, poilsiaujam šiek tiek. Susiradom darbą patys, nes feisbuke yra daug grupių visokių, tai visiems siuntinėjom savo CV, kol galiausiai gavom atsakymą, kur labiausiai tenkino sąlygos ir pats darbas“, – kalbėjo ji. Paklausta, kiek tikisi užsidirbti, Greta sakė: „Aš iš tikrųjų net neįsivaizduoju. Nes visi žmonės sako labai skirtingai. Esu girdėjusi, kad per vasarą vieni iki trijų tūkstančių parsiveža, nes arbata labai didelė būna. Ir vis tiek labai priklauso nuo to, koks sezonas bus, kiek žmonių. Yra alga nustatyta, aš jos neatsimenu tiksliai. Važiuoju pusiau atostogaut, noriu patirti tą padavėjos darbą Palangoje. Prisimenu, kad mums tiko, bet tikslios algos aš neprisimenu“.
„Mes iš tikrųjų buvom susiradę vieną vietą, nes ieškojom kuo pigiau, kaip darbuotojai. Mes norėjom mokėti apie aštuonis eurus nakčiai. Bet iš nuotraukų pamatę tikrai gražias sąlygas, nuvažiavę pamatėm, kad visiškai nebuvo arti to, kas buvo pavaizduota. Labai sovietinis vaizdas, visiškai negyvenamos sąlygos, vanduo yra atskirai, lauke. Mums labai netiko. Labai mažas kambarys, net daiktų nebuvo kur susidėti. Tada porą valandų pravažinėjom ir skambinėjom visiems numeriams, kuriuos radom, kol galiausiai radom tikrai gerą variantą pas tokį vyriškį. Tai labai džiaugiamės, nes ir už labai gerą kainą, ir labai gerom sąlygom“, – pasakojo Greta. Už nakvynę parai ji moka devynis eurus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...