Darbo kodekso pataisos: penkių dienų sveikatos gerinimo atostogos

Tai numatančias Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti naują tikslinių atostogų rūšį – sveikatos gerinimo atostogas, įregistravo Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas.

Dokumento aiškinamajame rašte jis nurodo, kad darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pačiam pasirinkti, kokiu būdu jis gerins savo fizinę, dvasinę ar socialinę gerovę ir kokius poreikius tenkins: lankys sporto stovyklą, meditacijos užsiėmimus, lankysis pas stomatologą ar tiesiog skirs poilsio dieną namuose.

Parlamentaro nuomone, sveikatos gerinimo atostogos taip pat padėtų darbuotojams lengviau išgyventi tokius ūmius skausmus, kaip itin dideli menstruacijų skausmai, migrenos priepuoliai. 

Darbo kodekso pataisų projektas numato, kad „sveikatos gerinimo atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti“. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsirastų darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba tris mėnesius. Siūloma įteisinti, kad teisė pasinaudoti visomis ar likusia nepanaudota per metus sukauptų sveikatos gerinimo atostogų dalimi prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios.

Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija būtų draudžiama, už nepanaudotas sveikatos gerinimo atostogas kompensacija nemokama.

Blogėjanti gyventojų sveikata verčia ieškoti sprendimų

Sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje.

Darbo kodekso pataisas inicijavęs Seimo narys L. Jonauskas tikisi paskatinti Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savo sveikata.

„Sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. 2017 m. tikėtina gyvenimo trukmė gimstant buvo 75,8 metų, t. y. daugiau nei penkeriais metais trumpesnė nei ES vidurkis, kuris siekia 80,9 metų. Pandemija taip pat prisidėjo prie blogėjančios Lietuvos gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos. Sveikatos gerinimo atostogos galėtų paskatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata. Sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl „sveikatos gerinimą“ nereikėtų susiaurinti iki „gydymo“. Darbdavys neturėtų kontroliuoti, kaip jo darbuotojas išnaudos sveikatos gerinimo atostogas – ar tiesiog ramiam pabuvimui namuose, meditacijos stovykloje, sporto treniruotėse, ar taisydamasis dantis, tačiau tokios atostogos tikrai yra reikalingos ir paskatins gyventojus labiau rūpintis savo sveikata“, – sako L. Jonauskas.

Pasak jo, panašias atostogas darbuotojams dažnai suteikia verslo sektorius.

„Verslo sektorius yra lankstesnis ir jis dažnai eksperimentuoja su tuo, kaip motyvuoti darbuotojus ir padaryti jų darbą daug efektyvesnį. Pailsėję, nepervargę, kūrybingi ir motyvuoti darbuotojai yra vertybė, todėl darbdavys rūpinasi jų emocine ir fizine gerove. Kai kuriose Lietuvoje veikiančiose verslo, IT įmonėse dažnai darbuotojai gali pasiimti apmokamas „dienas sau“. Tokios „dienos sau“ galėtų būti prieinamos visiems, kaip motyvacija rūpintis savo sveikata“, –  teigia L. Jonauskas.

L. Jonauskas / D. Labučio nuotr.

Parlamentaro nuomone, Lietuvos gyventojai atostogauja per mažai, o dėl to gresia perdegimas, fiziniai negalavimai ir psichinės ligos.

„Profesinės sąjungos dažnai kalba, kad Lietuvos darbuotojai dirba per daug. Anksčiau turėjome  28 dienų atostogas, tačiau pakeitus Darbo kodeksą, liko įtvirtintos 20 darbo dienų atostogos. Tai – vienos trumpiausių atostogų Europos Sąjungoje, kurias dažnai neišnaudojamos tikram poilsiui. Lietuvos gyventojai jas naudoja dantų tvarkymui ar kitokiam sveikatinimui, todėl būtų logiška įteisinti atskiras – sveikatos gerinimo atostogas“, – sako L. Jonauskas.

Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.