Teoriškai darbo biržos specialistai turėtų suteikti visokeriopą pagalbą bedarbių pasamdyti nusprendusiam verslininkui, tačiau realybė kaip visada kitokia.

Darbo birža padėti negali

Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-451, nustatyta, kad teritorinės darbo biržos specialistas, teikiantis tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, su darbdaviais ne tik turi aptarti reikalavimus kandidatams laisvai darbo vietai užimti, bet ir suderinti atrankos organizavimą, siunčiamų kandidatų skaičių, rekomendacijos pildymą ir grąžinimą. Taip pat turi vykdyti reikalingų darbuotojų atranką, pasitikslinti, ar darbo vieta neužimta, siųsti tik tinkamus darbuotojus.

Tačiau tai tik teorija. Bent taip tvirtina vienas sostinės verslininkas, kuris norėjo įdarbinti kelis bedarbius.

"Darbo biržoje lankiausi tris kartus. Prašiau man suteikti darbuotojų, ten juk daug registruotų bedarbių. Pirmą kartą manęs paklausė, kiek ruošiuosi mokėti. Pasakiau, kad man reikia kelių darbuotojų pusei etato, jiems ruošiuosi mokėti po 600 litų. Man atsakė, kad nelabai galės padėti, nes jie čia panašiai tiek gauna", – pasakojo pavardės skelbti nenorintis vienos įmonės vadovas Vytautas.

Vyrą toks atsakymas, be abejo, suglumino: čia darbo birža ar pašalpų biuras? Tik antrą kartą Vytautui atkeliavus į darbo biržą ir pasikalbėjus jau su kitu specialistu, darbo skelbimas buvo užregistruotas, tad vyras nusiramino ir pamanė, kad viskas susitvarkys. Tačiau jo laukė dar viena staigmena.

Daugiau nesikreips

"Maniau, kad skelbimą jie paskelbs savo vidinėje sistemoje. Tačiau man pradėjo skambinti aibė žmonių, tačiau jie visi – ne darbo biržoje registruoti asmenys", – teigė verslininkas.
Trečias apsilankymas darbdavį šokiravo galutinai. Specialistas jam tiesiog pasakė, kad gali vėl įdėti skelbimą. Bet paskui ir vėl tas pats?

"Aš skelbimą juk ir pats galiu internete įdėti. Man buvo paaiškinta, kad tokia tvarka: jeigu pateiki skelbimą, tada tau skambina žmonės, tu turi su jais išsiaiškinti, ar jie registruoti biržoje, ar ne. Jeigu bedarbis atsako, kad yra registruotas darbo biržoje, turiu išsiaiškinti vardą, pavardę, jo registracijos kodą, skambinti į biržą ir pasiklausti, ar tikrai toks yra. Tik tada prasideda suvedimo procesas. Kilo klausimas: kodėl darbdavys turi dirbti darbo biržos darbą? Ką tas skelbimas duoda? Juk tiek yra bedarbių. Duotų 20 žmonių, aš išsirinkčiau", – situaciją aiškino Vytautas.

Tiesa, per susitikimą su darbo biržos specialistais jam dar buvo paaiškinta, jog tokia praktika taikoma todėl, kad būtų lygios sąlygos visiems bedarbiams – registruotiems darbo biržoje ir ne.
"Kaip tokiais metodais žadama sumažinti išmokų bedarbiams skaičių, jeigu net nesistengiama jų įdarbinti, o tiesiog mieliau išmokama po jiems priklausančią 600 litų pašalpą per mėnesį?", – retoriškai klausė verslininkas ir teigė daugiau į darbo biržą nesikreipsiantis.

"Daugiau į darbo biržą nevaikščiosiu, nes man ten nėra ką veikti. Ta birža kažkoks utopinis dalykas, pinigų "valgymas". Tie žmonės, kurie gauna pašalpą, bet net neina į jokius mokymus, neva ieškosi darbo nuo 8 iki 17 val. kasdien? Už tuos pačius 600 litų, kuriuos jie gauna, galėtų bent po tris valandas per dieną atidirbti valstybės ar savivaldybės naudai", – piktai pridūrė jis.

Kalti specialistai?

Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovai teigia, kad aprašytą situaciją turėtų aiškintis konkrečiai, o taip būti, kaip įvyko, neturėtų.

"Teritorinės darbo biržos specialistai su darbdaviais, skelbiančiais laisvas darbo vietas, visada turi aptarti skelbimo sąlygas: ar skelbimas bus publikuojamas viešai, ar jis bus dedamas į kitus laisvų darbo vietų skelbimų portalus, atviras informavimo zonas. Visas skelbimo sąlygas nustato darbdavys ir, tik atsižvelgiant į jo pageidavimus, priimamas vienas ar kitas skelbimo publikavimo variantas. Skelbimo publikavimas kituose laisvų darbo vietų skelbimų portaluose galimas tik darbdaviui sutikus", – dienraščiui teigė LDB atstovai.

Įdomu tai, kad darbo biržos veikla pasipiktinęs vilnietis Vytautas jokių klausimų apie norimą pasirinkti skelbimo publikavimo būdą iš specialistų nesulaukė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai kaltę taip pat vertė darbo biržos specialistų kompetencijos trūkumui.

"Teritorinės darbo biržos nedelsdamos registruoja laisvas darbo vietas laisvų darbo vietų duomenų banke ir jas skelbia viešai savarankiškos informacijos paieškos sistemoje, elektroninėje darbo biržoje, informacijos, konsultacijų ir jaunimo darbo centruose, kitose atviro informavimo vietose", – šis iš ministerijos gautas teiginys įrodo, kad darbo biržos specialistai neturi teisės neregistruoti skelbimo, net jeigu jiems ir atrodo, kad dėl per mažos darbdavio pasiūlytos sumos jie "niekuo padėti negali".