- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdantiesiems ir opozicijai atstovaujanti 51 parlamentaro grupė ragina Lietuvos Vyriausybę „nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant Rusijos energetinių išteklių embargą, tai yra visiškai atsisakyti Rusijos naftos, dujų, elektros energijos įsigijimo ir vartojimo bei teikti sprendimus dėl alternatyvų Rusijos energetiniams ištekliams“.
Tai teigiama jų įregistruotame Seimo rezoliucijos projekte „Dėl energetinių išteklių embargo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą ir ekonominių pasekmių šalies gyventojams ir verslui kompensavimo“.
Dokumento projekte Vyriausybei siūloma nedelsiant teikti Seimui ekonominių pasekmių dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvos gyventojams ir verslui kompensavimo planą ir tam būtinus teisės aktus bei sprendimus.
Tokį siūlymą parlamentarai teikia suprasdami tai, kad „Rusijos ir Baltarusijos energetinių išteklių atsisakymas gali paveikti Lietuvos ekonomiką, turėti įtakos jos žmonių finansinei ir socialinei padėčiai“.
Rezoliucijos projekte siūloma atsižvelgti į tai, kad šių metų vasario 24 d. pradėta vykdyti atvira Rusijos Federacijos karinė invazija į Ukrainą kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei, jos demokratinei santvarkai ir kiekvieno piliečio gyvenimui. Taip pat siūloma atsiliepti į Ukrainos prezidento ir visuomenės kvietimą atsisakyti pirkti ir vartoti Rusijos ir Baltarusijos energetinius išteklius.
„Ekspertų duomenimis, Lietuva kasmet iš Rusijos perka energetinių išteklių (naftos, dujų ir elektros) už daugiau nei 3 mlrd. eurų (....), bendrai Europos Sąjungos valstybių narių Rusijai už energetinius išteklius sumokama suma prilygsta Rusijos Federacijos gynybos biudžetui“,- sakoma rezoliucijos projekte.
Jame primenama, kad Rusijos karas Ukrainoje finansuojamas ir vykdomas būtent iš pajamų, gautų už energetinių išteklių pardavimą.
Rezoliucijos projektą inicijavę Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai sako, kad Vyriausybė turėtų paspartinti energetinės nepriklausomybės projektus.
Jeigu norime stabdyti karą, turime atjungti Rusiją nuo pagrindinių jos pajamų, bet kartu ir daryti tai, ką valdantieji nedovanotinai delsia – taikliai amortizuoti laikinus gyventojų ir verslo praradimus tiek dėl karo padarinių.
„Manome, kad tikrai laikas Vyriausybei paspartinti energetinės nepriklausomybės projektus, bet kartu turi būti teikiamas ir karo Ukrainoje sukeltų pasekmių kompensavimo mechanizmas gyventojams bei verslui. Tai turi būti planuojama kartu – ir pagalba Ukrainai nepildant Rusijos biudžeto mūsų pinigais, ir jau įsibėgėjusios infliacijos bei kitų ekonominių pasekmių švelninimas mūsų šalies žmonėms“, – akcentavo Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Šiuo metu, kai reikia valdyti kelias krizes vienu metu – pandemijos, karo pabėgėlių iš Ukrainos, nelegalių migrantų ant Baltarusijos sienos ir rekordiškai augančių kainų – kiekvienas mūsų veiksmas turi būti ir drąsus, ir kompleksinis. Jeigu norime stabdyti karą, turime atjungti Rusiją nuo pagrindinių jos pajamų, bet kartu ir daryti tai, ką valdantieji nedovanotinai delsia – taikliai amortizuoti laikinus gyventojų ir verslo praradimus tiek dėl karo padarinių, tiek dėl jau ne vieną mėnesį augančių kainų. Bet koks delsimas šiuo metu yra nedovanotinas“, – teigia frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas pabrėžė, kad Lietuvos Seimas priėmė svarbias rezoliucijas, kuriomis ragina Jungtines Tautas ir kitų šalių parlamentarus padėti Ukrainai, bet laikas ir patiems prisiimti atsakomybę ir atsisakyti pirkti Rusijos energetinius išteklius.
„Vyriausybė turi teikti planą, kaip nustoti remti su Ukraina kariaujančią Rusiją. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuva yra labiausiai nuo Rusijos energetinių išteklių priklausanti valstybė. Jei Putinas neteks pajamų, iš kurių tris milijardus eurų per metus už rusišką naftą, dujas, elektrą gauna ir iš Lietuvos, dangus virš Ukrainos tikrai bus saugesnis“, – sakė V. Bakas.
Rezoliucijos projekto iniciatoriai sieks, kad jo svarstymas būtų įtrauktas į artimiausio Seimo posėdžio, kuris įvyks kovo 22 dieną, darbotvarkę.
Rezoliucijos projektą teikia Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Zingeris, Algirdas Butkevičius, Žygimantas Pavilionis, Saulius Skvernelis, Mykolas Majauskas, Paulius Saudargas, Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė, Aušrinė Norkienė, Aurelijus Veryga, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Rita Tamašunienė, Petras Gražulis, Asta Kubilienė, Eugenijus Gentvilas, Viktoras Pranckietis, Giedrius Surplys, Jonas Jarutis, Vytautas Gapšys, Arvydas Pocius, Andrius Kupčinskas, Raimundas Lopata, Kęstutis Vilkauskas, Paulė Kuzmickienė ir kiti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ž. Mauricas kritiškai vertina idėją įvesti naftos ir dujų kainų lubas rusiškai žaliavai
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertina praeitą pirmadienį Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikime pasiūlytą idėją įvesti naftos ir dujų kainų lubas rusiškai žaliavai. ...
-
Artėjant liepos 6-ajai parduodama daugiau tautinės atributikos
Kaip ir kasmet, artėjant Mindaugo karūnavimo dienai tautinės atributikos pardavėjai pastebi augančius vėliavų bei kitų suvenyrų su lietuviška simbolika pardavimus. Perkamiausia išlieka valstybinė bei istorinė Lietuvos vėliavos. ...
-
SEB įspėja: sukčiai jau siunčia melagingas labiau suasmenintas SMS žinutes
SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, atsiųsdami SMS žinutę, kurioje į gavėją kreipiasi tikru vardu ir/ arba pavarde. ...
-
Iki 2026 metų liepos turės būti modernizuoti visų daugiabučių šilumos punktai11
Siekiant sumažinti sąskaitas už namų šildymą, iki 2026 metų liepos turės būti modernizuotos visų daugiabučių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, pranešė Energetikos ministerija. ...
-
„Lifosa“ Seimo nariams pristatė veiklos atnaujinimo planą1
Kėdainių fosforo trąšų gamykloje „Lifosa“ trečiadienį lankėsi Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų narių grupė. ...
-
M. Dubnikovas: Lietuva patraukli užsienio darbuotojams, joje pragyvenimo lygis aukščiausias regione23
Migracijos departamentui paskelbus, kad per penkerius metus Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padvigubėjo, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad svečių šalių gyventojai į Lietuvą migruoja dėl darbo – siekdami uždirb...
-
Ž. Mauricas: norint padėti Ukrainai kovoje su Rusija, reikėtų mažinti degalų vartojimą
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad didesnis degalų vartojimas skatina ir didesnę naftos paklausą bei jos kainą. Taip, pasak jo, Rusija gauna didesnes pajamas iš naftos eksporto ir tą reikėtų stabdyti, norint sėkmingai kovoti prie&sca...
-
Baltijos estakadai – finansavimo perspektyvos9
Baltijos estakados statybos darbai vyksta sklandžiai, tačiau jų efektyvumui užtikrinti reikalingas finansavimas. Siekiant išsiaiškinti papildomų lėšų gavimo galimybes, antradienio popietę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas susi...
-
Keliams skiriami milijonai eurų, bet kone pusė jų – prastos būklės: kodėl?31
Anksčiau Lietuva didžiavosi geros kokybės keliais, tačiau tie laikai – praeityje. Maždaug pusė šalies kelių duobėti, nelygūs, neatitinka keliamų reikalavimų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius sako, k...
-
Vairuotojai džiūgauja dėl sumažėjusių kuro kainų: kad ir 5 centai nuo litro, vis ne iš kišenės58
Pastarosiomis dienomis degalinių švieslentėse – nežymiai kritusios degalų kainos. Nors populiariausi degalai atpigo vos nuo vieno iki kelių centų, vartotojai jau reaguoja. Ekonomistai aiškina, kad didelių kainų išsigando ir p...