D. Vilytė: viena perkančioji organizacija medicinoje reikštų didelę reformą

„Šitoje vietoje reikia ir komiteto, ir Seimo palaikymo. Atrodo, kad jie (Vyriausybė - BNS) supranta ir daro, bet neturime didelių rezultatų. Padaryti vieną perkančiąją organizaciją medicinos, sveikatos srity būtų gana didelė reforma... Labai skaudi“, - trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė VPT vadovė.

Tačiau ji abejoja, ar tai būtų įmanoma statybų sektoriuje: „Su statybos darbais yra sudėtinga, nes yra projektavimas, kiti niuansai, bet tipinėms prekėms ir paslaugoms CPO būtų tas instrumentas ir sėkminga veikla spręstų labai daug problemų“.

Parlamentaras Eugenijus Gentvilas taip pat pripažino, kad politinė valia reikalinga ir siūlė VPT kreiptis į Seimą.

„Jeigu valstybės lygyje pasakome, kad valstybinis pirkimas per CPO... Ir čia nereikia investicijų. Čia reikia politinės valios. Kreipkitės į Seimą - bandome daryti“, - komitete teigė E.Gentvilas. 

D.Vilytė sakė, kad viešuosiuose pirkimuose kitose Baltijos šalyse dalyvauja daugiau dalyvių negu Lietuvoje.

„Konkursai Baltijos šalyse yra su daugiau dalyvių“, - sakė VPT vadovė. Pasak jos, maždaug trečdalis supaprastintų ir tarptautinių pirkimų Lietuvoje vyksta dalyvaujant vienam teikėjui. 

„Nemažos sumos, kurios negalėtų negundyti verslo. Kas yra? Susitarimai? Pasidalinimai?“ - pridūrė D.Vilytė.

Pasak jos, per CPO statybos sektoriuje pastaraisiais metais vyksta vidutiniškai vos 5 proc. viešųjų pirkimų, o 2016 metais nesiekė nė 3 proc. Juose dalyvauja vidutiniškai apie 20 įmonių, nors statybos įmonių Lietuvoje registruota virš 5 tūkst. 

2016 metais statybų sektoriuje išleista 52 proc. visų viešiesiems pirkimams išleistų lėšų - 1,932 mlrd eurų, o 2015 metais - 1,424 mlrd eurų. Pasak D. Vilytės, per dvejus metus pirkimų šioje srityje sumažėjo 18 proc., bet kainos išaugo 47 proc. 

„Pirkimai stambėja, o kiekis mažėja“, - teigė ji.

Medicinos srityje pernai pirkimams skirta 296 mln. eurų (8 proc.), o informacinėms technologijoms - 141 mln. eurų (4 proc.) 20 įmonių, anot D.Vilytės, laimi 41 proc. pastarųjų viešųjų pirkimų, o 47 proc. pirkimų medicinoje - iš vieno tiekėjo.

VPT suskaičiavo, kad Lietuva turi daugiausia informacinių technologijų įmonių Baltijos šalyse, bet, D.Vilytės teigimu, kaip ir statybos sektoriuje, konkursuose dalyvauja kur kas mažiau dalyvių.

Pernai viešųjų pirkimų vertė siekė 4,6 mlrd. eurų.