D. Kreivys: Švedija su Lietuva turės pasidalinti elektros prekybos viršpelniais

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams penktadienį pritarus siūlymui perskirstyti pigiai elektrą gaminančių įmonių vadinamuosius viršpelnius, Lietuvai galios išimtis, numatanti, kad šalys, iš kurių Lietuva importuoja elektrą, turės su ja pasidalinti viršpelniais, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo teigimu, suma, į kurią galėtų pretenduoti Lietuva, kol kas nėra žinoma.

„Mums bendromis pastangomis pavyko pasiekti, kad turime atskirą straipsnį, kuris išimtinai galios Lietuvai. Straipsnis sako, kad jeigu šalis importuoja daugiau elektros nei pagamina, tokiu atveju šalis, iš kurios ta elektra ateina, turi pasidalinti tuo viršpelniu“, – LRT penktadienį sakė D. Kreivys.

„Kokios sumos konkrečiai, turbūt sunku pasakyti, nes nėra dar visi susiskaičiavę, kiek tų viršpelnių apskritai bus“, – teigė jis.

Pasak ministro, dvišalių sutarčių pasirašymas dėl pasidalijimo viršpelnių tarp elektrą eksportuojančių ir importuojančių šalių bus privalomas, o jas padės sudaryti EK.

„Sutartis privalo būti sudaryta iki gruodžio 1 dienos. (...) Komisija padės sudaryti šitokias sutartis“, – teigė D. Kreivys.

D. Kreivys anksčiau teigė, kad dėl viršpelnių pasidalijimo pirmiausia reikėtų tartis su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didžiausią dalį elektros.

Penktadienį ES ministrai Briuselyje pritarė EK rugsėjo viduryje pateiktiems siūlymams, kaip vartotojams padėti sumažinti išaugusias elektros kainas. Vienas jų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių vadinamuosius viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas. 

Pokalbiai dėl viršpelnių pasidalijimo – jau kitą savaitę

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad šalys, iš kurių Lietuva importuoja elektrą, turės su ja pasidalinti vadinamaisiais viršpelniais, jau kitą savaitę Vilnius pradės pokalbius dėl tokių dvišalių sutarčių, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

Pasak jo, pagrindinė elektros eksportuotoja į Lietuvą yra Švedija, todėl ji ir turės pasidalinti pigiai elektrą gaminančių ir ją brangiai parduodančių jėgainių nenumatytomis pajamomis.

„Lietuva daugiausia elektros importuoja būtent iš Švedijos. Dalis srauto, be abejo, ateina iš Latvijos, bet šis elektros srautas yra suneštinis – jame yra ir latviškos, ir estiškos, ir suomiškos elektros. Pagrindinė šalis eksportuotoja į Lietuvą vis dėlto yra Švedija“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Kreivys. 

„Kaip minėjau, Komisija yra įsipareigojusi padėti tokius susitarimus sudaryti, juos fasilituoti, ir mes jau kitą savaitę pradėsime kalbėtis tiek su Komisija turbūt pirmiausia, kaip tą procesą būtų galima pradėti“, – pridūrė ministras.

D. Kreivys pabrėžė, kad išimtis dėl elektros prekybos viršpelniais pasidalijimo greičiausiai bus pritaikyta tik Lietuvai, o dvišalės sutartys tarp eksportuojančių ir importuojančių elektrą šalių bus privalomas.

„Šie susitarimai yra privalomi (...) ir jų įgyvendinimą fasilituoja ir juos padeda sudaryti Europos Komisija. Manau, kad tikrai tai yra teigiamas Lietuvos interesų atspindys ir tikimės, kad leis sudaryti sutartį su Švedija ir gauti tas kompensacijas už elektrą, kurią mes perkame“, – teigė ministras.

„Šalys privalo sudaryti susitarimą. Nėra taip, kad aš noriu ar nenoriu. Tai yra reglamentas. Manau, kad teisinės valstybės laikosi savo teisinių įsipareigojimų. Kad kažkas nesudarys su mumis sutarties, turbūt apie tai neturėtume kalbėti“, – į klausimą, kas bus, jeigu Švedija nesutiks Lietuvai mokėti dalies viršpelnių, atsakė D. Kreivys.

Pasak jo, Lietuvai tenkančių viršpelnių suma priklausys nuo to, kiek tokių pajamų gauna Švedija. Ministras nenorėjo prognozuoti, kokią konkrečiai sumą gali gauti Lietuva. 

„Reikia pabrėžti, kad ypač su atsinaujinančia energetika dalis sutarčių yra sudaryta tiesioginiais sandoriais su vartotojais. Man sunku pasakyti, kiek Švedijoje yra tokių susitarimų. Turbūt viskas paaiškės mūsų kontaktų ir diskusijų metu, tuomet galėsime kalbėti apie konkretesnius skaičius“, – teigė D. Kreivys.

„Dabar aš nenoriu teigti, kad vienokią ar kitokią sumą gausime. Kokia dalis yra neužkontraktuota, kiek yra ilgalaikių sandorių sudaryta, mes diskusijų metu ir išsiaiškinsime“, – teigė ministras.

Pasak ministro, viršpelniai būtų pradėti skaičiuoti nuo gruodžio 1 dienos – iki tada šalys padedant EK privalo sudaryti dvišales sutartis. Kada Lietuva galėtų gauti sutartą lėšų dalį, ministras negalėjo atsakyti.

Apie tai, kokį poveikį tai turėtų Lietuvos vartotojams, pasak D. Kreivio, bus galima atsakyti sudarius sutartį su Švedija. 

Penktadienį ES ministrai Briuselyje pritarė EK rugsėjo viduryje pateiktiems siūlymams, kaip vartotojams padėti sumažinti išaugusias elektros kainas. Vienas jų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių vadinamuosius viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

EK įpareigota pasiūlyti įvesti dujų kainų lubas

Pasak D. Kreivio, viršutinei dujų kainų ribai pritariančių Bendrijos šalių „ratas yra platesnis nei 15 šalių“: „Šalių noras turėti vienokias ar kitokias lubas yra pakankamai aiškus“.

Ministras pakartojo siūlantis lubas nustatyti dviem etapais: pradžioje – viršutinę kainos ribą gamtinėms dujoms, naudojamoms elektros gamybai, vėliau – viršutinę ribą dujoms didmeninėje rinkoje.

Anot D. Kreivio, Lietuva pasisako už tai, kad kaina virš ribos būtų finansuojama Europos Sąjungos.

„Mūsų pozicija buvo aiški – lubos elektros generacijai naudojamoms luboms, antras žingsnis – dujoms didmeninėje rinkoje ir finansuojant Europos Sąjungos lygmeniu“, – teigė ministras.

D. Kreivio teigimu, už energetiką atsakingi ministrai įpareigojo Komisiją artimiausiu metu parengti dokumentą, siūlantį įvesti dujų kainų lubas.

„Manau, kad tas procesas, kuris su dujų lubomis juda į priekį, spartės ir mes turėsime antrą priemonę šalia viršpelnių, kuri yra žymiai didesnė ir, kaip ne kartą minėjau, Lietuvai žymiai priimtinesnė“, – sakė ministras.

Anot jo, tikimasi, kad Komisija šiuos dokumentus pateiks iki spalio 11–12 dienomis Prahoje vyksiančio neformalaus  ministrų susitikimo.

Lietuvos energetikos ministras neatmetė, kad įvedus dujų kainų lubas gali būti tam tikrų rizikų, tačiau, pasak jo, yra instrumentai joms suvaldyti.

„Tokios rizikos, priklausomai nuo dujų lubų konfigūracijos, gali būti. Tačiau rizikoms valdyti taip pat yra instrumentai. (...) Nereikia pamiršti, kad dujų rinka – ne tas pats, kas elektros rinka, kad neatėjus kažkokiam kroviniui dujų mes iš karto  neturime. Yra saugyklos, yra ilgalaikiai kontraktai ir taip toliau“, – teigė D. Kreivys.

„Be to, kalbant apie dujų lubų konfigūraciją yra keletas variantų. Vienas variantas – kas yra virš lubų, yra dengiama Europos Sąjungos. Kitas variantas gali būti dinaminės lubos, kurios yra tiesiogiai surištos su Azijos ar Amerikos rinkomis. Tada yra saugaus atstumo nuo šių rinkų kainų klausimas tam, kad kroviniai visada pirmiausia važiuotų į Europą“, – kalbėjo ministras.

„Komisijai duota užduotis atsakyti į šiuos visus klausimus, ir aš manau, kad iki ateinančių tarybų šitie dokumentai bus parengti“, – teigė jis.

 

 

 

 

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunietis

kaunietis portretas
žemas lygis lįsti į svetimą piniginę. Nepirk, jei per brangu

ai

ai portretas
eiliniai sleivio makaronai beretnykam...

Dar šitaip akiplėšiškai Kreivys drysta tyčiotis

Dar šitaip akiplėšiškai Kreivys drysta tyčiotis portretas
Dar šitaip akiplėšiškai Kreivys drysta tyčiotis kai virpšpelnius Ignitis milijonais skaičiuoja.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių