- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad perspektyviausias Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijus – per metus pagaminti 74 teravatvalandes (TWh) energijos ir tapti ją eksportuojančia šalimi.
„Perspektyviausias scenarijus – tapti energetikos produktus eksportuojančia šalimi. Pagal šį scenarijų mes taip pat maksimaliai padidintume vandenilio naudojimą šalies viduje bei elektros perteklių, kurį būtų galima panaudoti didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų, tokių, kaip sintetinis kuras, gamyboje“, – penktadienį Vilniuje vykusiame „Verslo žinių“ surengtame Baltijos energetikos forume kalbėjo D. Kreivys.
Jis pristatė keturis britų kompanijos DNV pasiūlytus Lietuvos energetinės pertvarkos iki 2050 metų scenarijus.
Pagal pirmąjį – dekarbonizuotos energetikos – scenarijų Lietuva 2050 metais galėtų pasiekti 50 TWh elektros gamybą, tačiau, pasak ministro, šalis ir toliau liktų elektros importuotoja.
„Tai yra kukliausias scenarijus, kuris taip pat neįtrauks mūsų į importo ir eksporto tinklą. Tai reiškia, kad pagal šį scenarijų Lietuva išliks elektrą importuojanti šalis“, – kalbėjo D. Kreivys.
Skandinavija ir Baltijos šalys taps svarbiomis elektros ir vandenilio produktų tiekėjomis į Vidurio Europą ir jos pramonės centrus.
Pagal 71 TWh elektros gamybą per metus numatantį scenarijų Lietuva amžiaus viduryje galėtų pasigaminti pakankamai vandenilio savo poreikiams, taip pat pamažu jį eksportuotų į kitas regiono šalis.
D. Kreivio įvardytas ambicingiausias scenarijus Lietuvoje 2050 metais numato 85 TWh elektros gamybą bei anglies dioksido neišskiriančių energetikos produktų gamybą.
„Šio scenarijaus tikslai būtų maksimaliai padidinti pramonės augimo galimybes, turint anglies dioksido neišskiriančios gamybos pajėgumus Lietuvoje“, – kalbėjo energetikos ministras.
Jis pakartojo, kad Vidurio Europos šalyse, tarp jų ir Vokietijoje, ateityje išliksiant dideliam elektros poreikiui ją tiekti galėtų Šiaurės ir Vakarų Europos, taip pat Baltijos šalys, kurios turės elektros perteklių.
„Skandinavija ir Baltijos šalys taps svarbiomis elektros ir vandenilio produktų tiekėjomis į Vidurio Europą ir jos pramonės centrus“, – kalbėjo D. Kreivys.
D. Kreivys anksčiau BNS teigė, jog lapkričio pabaigoje turėtų preliminariai paaiškėti, kuris iš keturių scenarijų būtų priimtiniausias. Tuo metu visas Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija atliekamas sistemos modeliavimas, pasak jo, turėtų būti baigtas po pusantrų metų.
Energetikos ministras praėjusią savaitę teigė, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais.
„Litgrid“ duomenimis, pernai Lietuva pasigamino – 4,25 TWh, arba 38 proc. suvartojimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Oficialus nedarbas birželį augo 0,3 punkto iki 8,5 proc.
Oficialus nedarbas birželį išaugo 0,3 proc. punkto ir siekė 8,5 proc. ...
-
N. Mačiulis: infliacija jau pasiekė dugną
Mėnesio infliacijai pastaruoju metu svyruojant apie nulį, o metinei nesiekiant vieno procento, ekonomistai prognozuoja, jog infliacija iki šių metų pabaigos ir kitų metų pavasarį augs. ...
-
Šiemet prognozuojamas rekordinis pasaulinis grūdų derlius
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) naujausiais skaičiavimais, šiemet pasaulyje bus nuimtas rekordinis grūdų derlius – 2,854 mlrd. tonų, 3,6 mln. tonų didesnis nei pernai. ...
-
Birželį – 0,1 proc. mėnesio, 0,7 proc. metinė infliacija
Lietuvoje birželį fiksuota 0,1 proc. mėnesio ir 0,7 proc. metinė infliacija. ...
-
Valstybinė darbo inspekcija: darbo ginčų komisijose – dažniausi kivirčai su transporto įmonėmis
Vieni dažniausiai nagrinėjamų ginčų darbo ginčų komisijose (DGK) – ginčai su transporto įmonėmis, skelbia Valstybinė darbo inspekcija (VDI). ...
-
Tyrimas: nuosavą būstą norėtų įsigyti 80 proc. jaunuolių
Vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai jau svajoja apie nuosavą būstą – 80 proc. 18–20 metų žmonės tvirtina, kad jiems labai svarbu turėti nuosavą būstą, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
Kova dėl išmokų už kailinių žvėrelių verslą nebaigta, pirmoji jau išmokėta1
Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę grąžinus grupės Seimo narių prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimo atitikimą Konstitucijai, jo iniciatoriai teigia rankų nenuleisią ir dar kartą kreipsis į KT. ...
-
Seimo komitetas – už LRT finansavimo susiejimą su BVP
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyvai keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį valstybės biudžeto asignavimus siejant su šalies bendrojo vidaus produkt...
-
LVAT: papildomas finansavimas sveikatos centrams nepažeidžia lygiateisiškumo principo1
Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas papildomas finansavimas sveikatos centrams steigti nepažeidžia lygiateisiškumo ir objektyvumo principų, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). ...
-
Beveik tūkstantis žydų prašo kompensuoti nusavintą turtą67
Beveik tūkstantis žydų tautybės asmenų prašo atlyginti už praėjusiame amžiuje neteisėtai nusavintą turtą. ...