- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
D. Kreivys: nepaisant Rusijos keliamos grėsmės, atsijungimas nuo BRELL turi būti tvarkingas
Energetikos ministras Dainius Kreivys sutinka su Valstybės saugumo departamento (VSD) identifikuota grėsme, kad Rusijos režimas gali bandyti paveikti elektros tinklų sinchronizavimą.
Visgi, pasak ministro, nepaisant kylančios grėsmės, atsijungimas nuo BRELL žiedo turi būti tvarkingas, užtikrinant tinklo stabilumą ir nepažeidžiant sutarčių.
„Grėsmė visą laiką yra, nes kuomet tavo tinklo stabilumą palaiko Maskva ir dažnį kontroliuoja Maskva, tai yra didžiulė grėsmė, natūralu. Tai yra priešiška valstybė. Tai kuo greitesnis atsijungimas yra didžiulis gėris“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė D. Kreivys.
Tačiau ministras pabrėžia, kad atsijungimas nuo BRELL žiedo turi būti tvarkingas. Pasak jo, turi būti užtikrintas tinklo stabilumas ir nepažeistos sutartys.
Grėsmė visą laiką yra, nes kuomet tavo tinklo stabilumą palaiko Maskva ir dažnį kontroliuoja Maskva, tai yra didžiulė grėsmė, natūralu.
„Atsijungti turime tvarkingai, kad būtų užtikrintas tinklo stabilumas ir tai būtų padaryta pagal visas sutartis, visas teisines priemones, kad būtų įgyvendinti visi projektai, kurie leidžia tą stabilumą palaikyti“, – sakė D. Kreivys.
„Mes tuos projektus stengiamės palaikyti, išrinkti iš visų sinchronizacijos projektų pačius esminius projektus ir juos įgyvendinti, tada teisiškai atlikti visas procedūras, tiek susitarus su Baltijos šalimis, tiek su Komisija, tiek su tinklais, tiek atsižvelgiant į BRELL sutartį, kurią turime su Rusija, Baltarusija, pagal sutarties normas tai padaryti. Ir stengiamės padaryti kuo greičiau tuos dalykus“, – patikino jis.
Lietuva, Latvija ir Estija vis dar prisijungusios prie vadinamojo BRELL žiedo, be Baltijos valstybių, jungiančio Baltarusiją bei Rusijos šiaurės vakarus. Ši energetinė infrastruktūra valdoma dispečerinėse Maskvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemėLaisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankaiLietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
