- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį susitiko su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitenbergu.
Ministras aptarė svarbiausius dvišalius energetikos klausimus: Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto įgyvendinimo pažangą, prekybą elektra iš trečiųjų šalių bei galimybes stiprinti bendradarbiavimą atsinaujinančios energetikos srityje.
Ministrams aptariant sinchronizaciją, D. Kreivys pasiūlė Latvijos kolegai spartinti pasirengimą bendram Baltijos šalių izoliuotam darbui ir atlikti jo bandymą jau 2023 m. pabaigoje. D. Kreivys susitikimo metu pabrėžė, kad Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais vyksta sklandžiai, neatsiliekant nuo numatyto darbų grafiko, tad projektą tikimasi įgyvendinti laiku ir taip reikšmingai padidinti visų trijų Baltijos šalių energetinį saugumą.
„Artimiausio laikotarpio planai yra susiję su sklandžiu avarinės pagalbos suteikimo galimybių patikrinimu per sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų“, – akcentavo D. Kreivys.
Ministrai, kaip teigiama Energetikos ministerijos pranešime, taip pat aptarė ir prekybos elektra iš trečiųjų šalių klausimą. D. Kreivys informavo J. Vitenbergą, kad Lietuva vadovausis atskiromis prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisyklėmis, kurias šiuo metu svarsto nacionalinis reguliuotojas ir kurių įsigaliojimas numatytas 2021 m. rugsėjo 15 d. Tokiu atveju rugsėjo 15 d. maksimalus techninis elektros perdavimo pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą būtų sumažintas nuo dabar taikomo 1250 MW iki ne didesnio kaip 400 MW dydžio, reikalingo Baltijos valstybių sistemos saugumui ir patikimumui garantuoti. Tai užtikrins, kad Baltarusijoje pagamintos elektros prekybai nebūtų galimybės naudoti Lietuvos elektros linijas. D. Kreivys akcentavo, kad Lietuvos prioritetas išlieka bendras Baltijos šalių susitarimas dėl trišalės metodikos.
Aptariant Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių regioninio koordinavimo centro įkūrimą, sutarta, kad dėl centro vietos bei tolesnių veiksmų išvadas turėtų pateikti abiejų šalių ekspertai.
Ministras D. Kreivys taip pat pabrėžė, kad Lietuva mato puikų potencialią bendradarbiauti atsinaujinančios energetikos srityje, ypač kuriant bendrus jūrinio vėjo parkus Baltijos jūroje. „Pastarasis klausimas galėtų tapti Lietuvos ir Latvijos glaudesnio bendradarbiavimo ašimi šalia kitų regioninių projektų, stiprinant Baltijos šalių energetikos sistemų integraciją“, – pranešime cituojamas ministras D. Kreivys.
Po susitikimo su energetikos ministru D. Kreiviu J. Vitenbergas taip pat aplankė NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą Vilniuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus22
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...