- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Iš dešinės: Dainius Kreivys, Ingrida Šimonytė.
-
D. Kreivys: Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas – 2025-ųjų pradžioje
-
D. Kreivys: Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas – 2025-ųjų pradžioje
-
D. Kreivys: Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas – 2025-ųjų pradžioje
-
D. Kreivys: Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas – 2025-ųjų pradžioje
Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas turėtų įvykti 2025 metų vasarį, prieš pat sinchronizuojant tinklus su Vakarų Europa, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Izoliuoto darbo bandymo data yra prieš pat sinchronizaciją – prieš paliekant rusišką IPS/UPS sistemą išeini bandymą ir po bandymo jau nebegrįžti“, – žurnalistams Trakų Vokėje trečiadienį sakė D. Kreivys.
„Rugpjūčio mėnesį (2024 metų – BNS) mes pranešame, kad nepratęsiame sutarties (Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių (BRELL) energetikos sistemos sutarties – BNS). Nepratęsus sutarties, ji po šešių mėnesių automatiškai nustoja galioti ir automatiškai po šito termino mes išeiname į bandymą, ir po nepriklausomo veikimo bandymo mes negrįžtame (į BRELL – BNS)“, – sakė energetikos ministras.
Žiūrint tiek per teisinę, tiek techninę prizmę, darbai vyksta laiku ir sinchronizacija tikrai 2025-ųjų metų pradžioje įvyks.
Rugpjūčio pradžioje Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei pardavimo sistemų operatorės pasirašė susitarimą sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Europa iki 2025 metų vasario. Be to, jos susitarė, jog Baltijos šalys 2024 metų vasarą, likus pusmečiui iki sinchronizavimo, atsisakys pratęsti BRELL sutartį.
Pasak D. Kreivio, apie sutarties nepratęsimą veikiausiai bus praneštą liepos–rugpjūčio sandūroje.
„Žiūrint tiek per teisinę, tiek techninę prizmę, darbai vyksta laiku ir sinchronizacija tikrai 2025-ųjų metų pradžioje įvyks“, – sakė energetikos ministras.
Pagal 2019 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.
Visgi Lietuva nuolat siūlė ankstinti šį terminą iki 2024 metų vasario, argumentuodama, jog sinchronizacija įmanoma neužbaigus visų su ja susijusių infrastruktūros projektų. Latvija ir Estija teigė, kad susijungimas 2025 metų pabaigoje leistų išvengti rizikų, susijusių su sistemų stabilumu ir didesnėmis elektros kainomis vartotojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas5
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...