- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių elektros sistemoms kitų metų vasarį pradėjus veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, elektros kaina neturėtų didėti, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo teigimu, atsijungus nuo rusiškosios IPS/UPS sistemos kainas lems savos gamybos iš saulės ir vėjo pajėgumų plėtra.
Vis dėlto ministras pripažino, kad didės sistemos balansavimo kaštai, tačiau juos irgi turėtų atsverti didesnė žalioji gamyba.
„Elektros kaina iš principo neturėtų keistis. Be abejo, atsiranda papildomi balansavimo kaštai, tačiau reikia turėti omenyje, kad nuolat statome elektros generavimo pajėgumus, atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Jau visai ne už ilgo, per kelias ateinančias savaites pasieksime beveik tris gigavatus instaliuotos galios“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.
„Lietuvos du atominiai reaktoriai turėjo panašią galią, kiek dabar turėsime vien atsinaujinančios. Be abejo, jie negamina ištisai kaip atominėje, bet reikia įsivaizduoti, kad galia, kurią jau turime instaliuotą atsinaujinančios energijos, tikrai yra milžiniška ir būtent ji lemia kainas“, – teigė ministras.
„Litgrid“ pernai skaičiavo, jog sinchronizavus tinklus su Europa Lietuvos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai 50 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą), Estijos – 60 centų, Latvijos – apie 1 eurą.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis taip pat yra sakęs, kad atsinaujinančių energetikos išteklių gamyba kur kas labiau lems elektros kainas nei papildomi sinchronizavimo, balansavimo kaštai.
Kaip penktadienį sakė ministras, šie kaštai augs nereikšmingai: „Jei skaičiuotume, kiek jie prisidės, atsinaujinančios energetikos įtaka bus tikrai didesnė, kuri, mano galva, neleis didėti kainoms.“
D. Kreivio teigimu, šių metų pabaigoje Lietuvos elektrinės galėtų pagaminti iki 70 proc. šalies elektros poreikio.
„Prieš ketverius metus (...) turėjome 30 proc. Tai didžiuliai skaičiai ir būtent tai lemia mūsų kainą“, – kalbėjo ministras.
Baltijos šalių operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.
Planuojama, kad Baltijos šalių tinkai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną. Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sabutis: elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau1
Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje regi...
-
Sviestas primena auksą jau ne tik spalva, bet ir kaina: toliau bus tik blogiau?6
Prekybos tinkluose brangiausio sviesto kaina jau viršija 3 eurus. Pirkėjai juokauja, kad sviestas auksinis tapo ne tik pagal spalvą, bet ir kainą. Vieni iš lyderių ES esame ir pagal pieno kainą. Ekspertai pieno produktų kainų atžvilgiu ni...
-
Paluckas: tokios tarybos reikėjo anksčiau2
Vyriausybei iki sausio pabaigos ketinant įsteigti Maisto tarybą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nepaisant jau išaugusių maisto kainų jų stebėsena ir analizė išlieka svarbi ir ateityje. ...
-
Lietuvoje pradedama kurti DI „smėliadėžė“
Lietuva dar labiau spartina dirbtinio intelekto (DI) plėtrą – pradedama kurti bandomoji DI reguliacinė aplinka, arba DI „smėliadėžė“. ...
-
Lietuva denonsavo sutartį su Baltarusija: nebebus skatinami abipusiai verslo ryšiai
Seimas denonsavo Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. ...
-
Budrys dėl prekių eksporto: jei to nepadarysime, gale dienos turėsime tik du pasirinkimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prek...
-
Ministras: keliai gali būti finansuojami kaip komercinis projektas – ir tai nebūtų mokesčių kėlimas
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad būsimasis Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) rėmuose, o keliai per jį būtų finansuojami kaip komercinis projektas. ...
-
Šadžius išdėstė, kaip Lietuvoje bus keičiami mokesčiai3
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad Vyriausybė planuoja ne mokesčių reformą, bet pakeitimus esamos mokestinės sistemos ribose, teikdama prioritetą jos stabilumui ir plačiam sutarimui visuomenėje bei politinėje bendruomenėje. Taip ...
-
Registrų centras: įsteigta rekordiškas skaičius naujų įmonių – daugiausia per 25 metus1
Pernai Lietuvoje įregistruota beveik 16,1 tūkst. naujų įmonių – 2,5 proc. daugiau nei 2023 metais, kai jų buvo įsteigta 15,7 tūkst., skelbia Registrų centras. ...
-
Savivaldai numatoma perduoti apie 800 km valstybinių kelių
Seimui antradienį ketinant priimti sprendimą ir leisti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) daugiau lėšų skirti savivaldybių perimtų valstybinių kelių priežiūrai, prezidento atstovas sako, jog rajonų kelių fondas padid...