B.Vėsaitė apie trečiąjį energetikos paketą: jokių atidėliojimų

Dėl pasisakymų apie šalies energetiką kritikos sulaukusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė neketina trauktis iš pareigų. Apie atominės energetikos ateitį ji nesiima svarstyti, pabrėždama, kad energetika - ne ūkio ministro kompetencijos sritis.

Ji taip pat pareiškė remianti trečiojo energetikos paketo, pagal kurį turi būti atskirta nuosavybė gamtinių dujų rinkoje, įgyvendinimą.

„Teisiate mane už interpretacijas, kurios vyko spaudoje“, - teigė ministrė ketvirtadienį susitikime su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS- LKD) frakcija. Konservatoriai pakvietė ministrę informuoti ne tik apie  Ūkio minsiterijos veiklą, bet ir pasiaiškinti dėl kai kurių savo pasisakymų šalies energetikos klausimais.

B. Vėsaitė pasiūlė „ne klausyti, kas ką kalba, o žiūrėti, kas ką daro“. Pasak jos, kai kurie pranešimai žiniasklaidoje buvo „provokacija“ prieš premjero Algirdo Butkevičiaus vizitą į Rusiją.

Ji pareiškė remianti trečiosios direktyvos reikalavimų įgyvendinimą Lietuvoje: „Ir jokių atidėliojimų“.

Ministrės teigimu, šiuo klausimu jos ir premjero nuomonės sutampa.

Pasak B. Vėsaitės, ūkio ministerijos tikslas yra, kad kuo mažiau kapitalo būtų išvežta iš Lietuvos į užsienį ir kad kuo daugiau darbo vietų Lietuvoje būtų sukurta.

Po susitikimo su frakcijos nariais žurnalistų paklausta, ar ketina atsistatydinti, B. Vėsaitė teigė neišgirdusi tokio raginimo.

„Ar jūs girdėjote siūlymą atsistatydinti? Aš - ne“, - pasakė B. Vėsaitė ir daugiau jokių komentarų žiniasklaidai nepateikė.

Apie tai, ar nesvarsto pati atsistatydinti, frakcijos posėdyje ministrės klausė opozicijos lyderis A. Kubilius. Vėliau po susitikimo jis pareiškė, jog ūkio ministrė energetikos klausimais kalbanti kur kas atsargiau, nuo dalies savo praėjusią savaitę dėstytų teiginių atsiribojusi, todėl interpeliacija ministrei nebus rengiama.

Praėjusią savaitę Ūkio ministrė B. Vėsaitė buvo pareiškusi, kad trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą Lietuva galėjo įgyvendinti lėčiau, kaip tai daro kitos dvi Baltijos šalys, kurios dujas iš Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ gauna maždaug penktadaliu pigiau.

„Aš manyčiau, kad trečiąjį liberalizavimo paketą (ES trečiąjį energetikos paketą - BNS) mes galėjome įgyvendinti taip, kaip jį įgyvendina estai, tikrai su mažiausiais nuostoliais savo vartotojams. Manyčiau, kad galima tų pačių tikslų siekti, labiau rūpinantis savo vartotojais ir savo verslo konkurencingumu“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė B. Vėsaitė.

Trečiojo energetikos paketo, kuris numato dujų perdavimo, tiekimo ir skirstymo veiklų atskyrimą, įgyvendinimas sukėlė ginčų tarp Lietuvos ir „Gazprom“. Pagal šį paketą Lietuva iki 2014 metų pabaigos ketina atskirti „Lietuvos dujų“, kurių 37,1 proc. akcijų valdo „Gazprom“, veiklas - magistraliniai dujotiekiai atiteks nuo „Lietuvos dujų“ atskiriamai naujai įmonei.

B. Vėsaitė praėjusią savaitę pareiškė, jog Japonijos korporacijos „Hitachi“ siūlytas atominės elektrinės reaktorius Lietuvai nereikalingas.

Ketvirtadienį kelis kartus konservatorių klausiama pozicijos dėl atominės energetikos ateities, B. Vėsaitė nesiėmė apie tai svarstyti, minėdama, kad tai - energetikos ministro kompetencija. Be to, anot jos, reikia sulaukti mokslininkų skaičiavimų dėl naujos atominės elektrinės galimos statybos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama praėjusios savaitės ūkio ministrės pasisakymus apie energetiką, pareiškė, kad besiblaškantys ir skirtingai kalbantys Vyriausybės nariai kuria nepatikimos šalies įvaizdį.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia pasitikintis ūkio ministre. Anksčiau jis teigė, jog Ministrų kabineto nariai negali daryti vienašališkų pareiškimų ir turėtų susilaikyti nuo asmeninių svarstymų ypač svarbiais energetikos klausimais.