– Opozicija labiausiai kritikuoja augantį biudžeto deficitą, bet kas iš to žmonėms? Išmokos auga, gyvenimas gerėja.
– Bet gyvename stipriai į skolą. Jeigu 2029 metais beveik 2 mlrd. eurų mokėsime vien skolos aptarnavimui, tai reiškia, kad už tą sumą nenusipirksime kažko kito. Tikėtina, kad tiesiog einame į didelį prasiskolinimą, ir tokiu atveju ateis laikas, kai reikės priimti kitus sprendimus, kurie bus gana nemalonūs. Turime pavyzdžių ir Prancūzijoje, ir Italijoje, ir Graikijoje, kai didelė skola vėliau tampa problema viešiesiems finansams ilguoju laikotarpiu, nes nebegalime sau leisti kitų dalykų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet tuomet koks yra jūsų siūlymas? Mažiau didinti pensijas, mažiau kelti minimalią algą? Ką daryti?
– Turbūt mažiau išlaidauti, nes yra ir naujų priemonių, kurios anksčiau nebuvo suplanuotos. Gynyba tikrai yra svarbi, bet visos kitos naujos išlaidos galėtų palaukti šiuo laikotarpiu, kai gynyba yra mūsų prioritetas. Dabar atsiranda ir nemokamas maitinimas moksleiviams, ir visokie pradinuko krepšeliai, kai pinigai bus dalijami visiems, nesvarbu, ar man to reikia, ar nereikia, ar turiu pajamų, ar neturiu. Taip pat planuojama didinti sveikatos apsaugos sektoriaus išlaidas, bet jokių papildomų pajamų nėra. Tiesiog gyvename į skolą.
– Koks būtų jūsų, kaip opozicijos atstovės, siūlymas? Jeigu turėtumėte galimybę kitaip dėlioti kitų metų biudžetą, ką darytumėte kitaip?
– Visų pirma reikėtų parengti ilgalaikę skolos valdymo strategiją, nes matome, kad Mastrichto 60 proc. riba jau šioje kadencijoje atrodo ranka pasiekiama. Jeigu taip gyvensime į skolą kaip šiandien, akivaizdu, kad ilgai taip tęsti negalime. Reikia susidėlioti priemonių paketą, kuris padėtų tokios situacijos išvengti. O šiandien pirmiausia reikėtų neprisiimti naujų išlaidų, kurios nepadengtos jokiais pajamų šaltiniais.
– Sakote, kad 2029-aisiais beveik 2 mlrd. eurų gali tekti skirti vien palūkanoms. Ar viena koja jau esame 2008–2009 metų situacijoje, kai teko smarkiai karpyti išlaidas?
– Situacija Lietuvoje tikrai yra labai panaši, bet ko dabar nėra – tai didelės pasaulinės finansų krizės. Jeigu kažkas pasaulyje nutiktų, tikrai būtume blogesnėje situacijoje. Mes nesame pasirengę, visus rezervus esame, taip sakant, įtempę ir išnaudoję, o skola auga. Jeigu finansų krizės sąlygomis reikėtų skolintis, tai tikrai atsirūgtų ir reikėtų priimti sudėtingus sprendimus. Šiandien situacija geresnė ne todėl, kad Lietuvoje kažkaip teisingai gyvename, bet todėl, kad pasaulyje nėra didelės finansų krizės. Tačiau nėra fakto, kad ji neatsitiks.
(be temos)