A. Butkevičius tvirtina, kad opozicija didinti valstybės skolos nesiūlo

Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius tvirtina, kad opozicija tokių priemonių, kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar akcizų kurui mažinimo niekada nesiūlė priiminėti augančios valstybės skolos sąskaita.

Anot jo, projekte, kuriuo siūlyta sumažinti akcizus, buvo numatyta kuro kainos dalies kompensaciją taikyti iš infliacinių pajamų, kurių į biudžetą surenkama daug daugiau būtent dėl išaugusių degalų kainų.

„Opozicija niekada nesiūlė, kad reikia papildomai skolintis. Mano projekte buvo paruošta, kad antiinfliacinės priemonės, kurioms reikalingas finansavimas, būtų naudojamos infliacinės, ciklinės pajamos. Ne per fiskalinę politiką, bet pavyzdžiui, diskontuojant kuro kainas. Kompensuojant pabrangusią elektrą ir dujas, gaunant infliacines pajamas siūlyta skirti atskirą priemoką“, – Eltai teigė A. Butkevičius.

Ekspremjeras pabrėžia, kad visą laiką buvo drausmingos fiskalinės politikos šalininkas, todėl „antiinfliacinių“ priemonių taikymo skolintomis lėšomis nepalaikytų. Pasak jo, tokios opozicijos iniciatyvos, kaip PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams kainuotų apie 450 mln. eurų, o turint papildomų infliacinių pajamų, daugiau skolintis nereikėtų.

„Dabar nepriimčiau nei vienos išlaidų didinimo priemonės skolintomis lėšomis. Praėjusiais metais turėjome virš 1 mlrd. eurų infliacinių pajamų, o šiemet, aš manau, jų taip pat turėsime“, – sakė jis.

Parlamentaras akcentuoja, kad valstybės skolinimosi kaštai šiemet jau išaugo nuo 0 iki maždaug 3 proc., todėl papildomas deficito auginimas reikštų, jog vis didesnę biudžeto dalį tektų skirti skolos administravimui.

„Šiuo metu skolinimosi kaina yra didėjanti. Tai sudarys tam tikras problemas, kai mums reikės refinansuoti paskolas, kurios yra paimtos su neigiamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad mes turėsime numatyti didesnę sumą skolinimosi aptarnavimo išlaidose naujoms paskoloms“, – kalbėjo A. Butkevičius.

R. Budbergytė: mąstymas, kad gyvenimo kokybę reikėtų matuoti pagal valstybės skolą – „baustinas“

Tačiau socialdemokratė R. Budbergytė tikina, kad ne valstybės skolos lygis nulemia tai, kiek geras ekonomines sąlygas turės šalies gyventojai.

„Ne skolinimasis apsprendžia žmonių gyvenimą. Jeigu mes turime valstybės skolą, kuria dar galime pasididžiuoti, kad ji yra pakankamai normali palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis... tai aš manau, kad esant tokiai infliacijai ir dideliam neapibrėžtumui, tuo matuoti gyvenimo negalima. Tai yra tiesiog baustina“, – mano ji.

Tai yra tiesiog baustina.

„Tik ekonomistai, sėdintys bankuose gali taip sakyti, kad palaukime, neskubėkime“, – pridūrė R. Budbergyte.

Politikė atkreipia dėmesį, kad maisto produktų infliacija Lietuvoje sudaro 24 proc., kai kaimyninėje Lenkijoje ji siekia dvigubai mažiau – 12 proc. Todėl, jos vertinimu, tokios laikinos priemonės, kaip PVM lengvata maistui, yra būtinos priemonės.

„Laikina PVM lengvata maisto produktams, mano supratimu, turėtų būti pakeliama našta valstybės biudžetui. Mes taip pat esame registravę šildymo lengvatas elektrai ir dujoms. Mes jau šiandien turime projektuoti ir galvoti, kaip mes pasitiksime žiemą“, – pabrėžė R. Budbergytė.

Premjerė žada laikytis „atsargios fiskalinės politikos“

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad Vyriausybė kol kas neskuba pradėti diskusijos dėl naujų Seimo opozicijos inicijuojamų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas kitų metų biudžeto rengimui. Papildomų priemonių poreikis bus vertinamas tuomet, kai bus sudėliotas 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas, tvirtina ji.

Anot premjerės, dabar Vyriausybės užduotis nėra „rautis nuo galvos plaukus“, o tinkamai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui ir suplanuoti pagrindinius biudžeto prioritetus pagal turimą informaciją.

Euro zonos pinigų politikos formuotojams pradėjus didinti bazines palūkanų normas, išaugo ir Lietuvos skolinimosi kaštai, todėl ministrė pirmininkė tvirtina, jog Vyriausybė ketina laikytis „atsargios fiskalinės politikos“.

„Auganti kaina už valstybės skolą yra vienas iš svarbių signalų, kad mes negalime tiesiog įsivaizduoti, jog išleisime daugiau, negu uždirbame, nes skola mums kainuoja nulį“, – praėjusią savaitę sakė I. Šimonytė.

Nors Europos Sąjungos šalims narėms šiuo metu nėra taikomi Mastrichto kriterijai, ribojantys šalies deficitą, I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad prie jų anksčiau ar vėliau bus grįžtama. Todėl, anot premjerės, biudžeto išlaidos tikrai nebus didinamos „vien dėl to, kad artėja rinkiminiai metai“.