Praėjusią savaitę pirminius mokestinius siūlymus Finansų ministerijai pristačius iš koalicijos partnerių atstovų sudarytoje darbo grupėje, pirmadienį „demokratai“ juos aptarė frakcijoje.

Siūloma NT kartelę mažinti nuo dabar galiojančių 150 iki 20 tūkst. eurų pagal Registrų centro nustatomas vertes.

„Mūsų frakcija ryte buvo susirinkusi ir tikrai 20 tūkst. (eurų – ELTA) kartelės nuleidimo ribai (…) nepritars. Manau, kad vargu ar kokia nors kita politinė jėga pritartų tokiam nuleidimui – pirmiausia dėl to, kad nekilnojamo turto vertė auga“, – „Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ pirmadienį sakė A. Butkevičius.

„Iki 20 tūkst. vertės kartelės nuleidimo net aš, manau, neverta diskutuoti, nežinau, kodėl tokią žemą kartelę pasiūlė“, – pridūrė 2004–2005 m. finansų ministro pareigas ėjęs parlamentaras.

Kaip jau skelbta anksčiau, paskutinį kartą NT vertes Registrų centras nustatė 2021 m., o turtas pervertinamas kas penkerius metus, todėl net nepriėmus mokestinių pakeitimų gyventojų NT nuo ateinančių metų brangtų.

Pasak A. Butkevičiaus, šios sumos gali augti iki 70 proc.

„Apskritai aš tuos nekilnojamojo turto pakeitimus vertinu kaip labai nekompetentingai paruoštus – vis dėlto neatsižvelgta į kai kurių tarptautinių valstybių praktiką. (…) Neįtrauktos kai kurios kitos pozicijos – dovanojimas, paveldėjimas, suminė turto vertė, šeima, kada turi keletą namų, būstų, kur dabar gali išskaidyti kitais vardais. Visa tai galima sutvarkyti, kad turtingieji turėtų mokėti daugiau, bet paruošimo lygis arba tos gairės, nes įstatymo projekto dar nematėme, yra silpnos kol kas“, – tikino A. Butkevičius.

Apskritai aš tuos nekilnojamojo turto pakeitimus vertinu kaip labai nekompetentingai paruoštus (...).

Pagal naujus siūlymus, skirtingi tarifai būtų taikomi priklausomai nuo NT vertės – 0,2 proc. (nuo 20 tūkst. eurų), 0,5 proc. (nuo 150 iki 300 tūkst. eurų), 1 proc. (nuo 300 tūkst. eurų) arba 2 proc. (nuo 500 tūkst. eurų).

Anot jo, „demokratai“ nepalaikys ir siūlomo 2 proc. tarifo brangiausiam turtui – anot jo, aukščiausias tarifas turėtų siekti 1 proc.

„Manau, didžiausias turėtų būti 1 proc. Jeigu paskaičiuotume, paprasta aritmetika – jeigu 500 tūkst. eurų turto vertė, (…) pritaikius 1 proc. tarifo dydį, pamatysime, kokią sumą žmonės turės susimokėti už turimą būstą. Jeigu dar tai yra pirmas būstas…“, – dėstė parlamentaras.

Dabartiniame mokestinių pakeitimų plane taip pat siūloma didinti pajamų mokesčio progresyvumą bei peržiūrėti tam tikras lengvatas, įvesti mokestį saldiesiems gėrimams bei ne gyvybės draudimo sutartims.

Pirmadienį Seime „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis žurnalistams teigė, kad jo frakcija siūlys apmokestinamo NT kartelę nustatyti ties 60 tūkst. eurų verte, taikant išimtis senjorams, neįgaliesiems ir sunkiai besiverčiantiems asmenims.

Dėl pelno mokesčio kėlimo sutarimo nėra

Dabartiniame siūlymų pakete pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.

Visgi A. Butkevičius pažymėjo, kad šiuo metu sutarimo dėl pelno mokesčio pokyčių „demokratų“ frakcijoje dar nėra.

„Šituo klausimu nėra „demokratų“ frakcijoje priimtas sprendimas, čia paliktas šitas klausimas diskusijai. Diskusija – tai, ką ir mūsų frakcijos kai kurie kolegos išsakė – koks bus poveikis ekonomikai, vis tiek reikėtų truputį išsamesnės, gilesnės analizės“, – sakė jis.

Valstybės gynybos fondo rėmuose pelno mokestis nuo 2025-ųjų jau pakeltas nuo 15 iki 16 bei nuo 5 iki 6 proc.

A. Butkevičiaus teigimu, dabartinėje situacijoje verslo mokestinės naštos didinimas stabdytų ekonomikos augimą.

„Nesiryžčiau šiuo metu tikrai didinti pelno mokesčio tarifo, nes (….) akivaizdžiai matoma investicinio kapitalo atėjimo įtaka ekonomikai – jeigu žiūrėti ir praeitų metų antrąjį pusmetį, bendrajame vidaus produkte jis yra praktiškai neigiamas“, – kalbėjo parlamentaras.

„Ekonomikai yra pats didžiausias poveikis, kai yra didinamas pelno mokesčio tarifas ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas – šitie dalykai labiausiai paveikia investuotojus“, – akcentavo „demokratų“ frakcijos narys.

Vyriausybės planus didinti pelno mokestį jau anksčiau kritikavo ir verslas – anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, tai stabdytų ekonomikos augimą, mažintų jos konkurencingumą bei Lietuvos investicinį patrauklumą.

Verslo atstovai argumentavo, jog ankstesnėse diskusijose gynybos poreikių finansavimas buvo siejamas su kitais šaltiniais – pajamomis iš ekonomikos augimo, šešėlio mažinimo ir skolinimosi, kai dabartiniai siūlymai turėtų žalingiausią poveikį ekonomikos augimui.

Pirminį mokestinių pakeitimų paketą artimiausiomis savaitėmis aptars speciali darbo grupė, pakoreguoti siūlymai keliaus į Seimą.

Dabar siūloma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nustatyti pagal pajamų dydį, o ne rūšį.

Planuojama, kad gyventojų pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.

Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms.

Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.