Ekonomistams kritikuojant socialinį modelį, nes nėra jo įgyvendinimui būtino finansinio pagrindo, premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad jis yra.

„Galiu pasakyti, kad yra atlikti visi paskaičiavimai. Jei kalbame apie socialinio draudimo įmokos mažinimą kiekvienais metais 1 proc. punktu, yra paskaičiuota, kiek mes maždaug prarastume „Sodros“ biudžete, jeigu ekonomikoje neįvyktų jokių teigiamų pokyčių, ekonomika išliktų tokiame pačiame lygyje. Bet taip niekada nebūna - mes matome, kad kiekvienais metais ekonomika auga tai sparčiau, tai lėčiau, nežiūrint geopolitinės situacijos, tai reiškia, kad kuriasi naujos darbo vietos“, - antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.

Pasak jo, Vyriausybė yra paskaičiavusi, kiek reikėtų papildomų lėšų, jei vis dėlto nebūtų kuriamos naujos darbo vietos.

„Jei matom tam tikrus praradimus socialinio draudimo fondo biudžete, mes jau esam paskaičiavę, kiek reikėtų papildomai, jei nebūtų iš naujų darbo vietų sukurtų ir darbo užmokesčio augimo. Tada mes privalėtume kompensuoti iš valstybės biudžeto. Aiškiai yra įvardinta, kokią tai sudarytų sumą, ir tas paskaičiavimas yra atliktas, net įvertinus ateinančius 12 metų, nes mes ruošiamės socialinio draudimo įmoką mažinti 12 proc. - po 1 proc. punktą kiekvienais metais“, - aiškino premjeras.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėdas praėjusią savaitę BNS teigė, kad socialiniam modeliui trūksta finansinio pagrįstumo.

Profesinės sąjungos kritikuoja planus mažinti darbo užmokestį, atleidimo supaprastinimą, išeitinių išmokų apkarpymą ir įspėjimo terminų sutrumpinimą, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą, terminuotų darbo sutarčių įteisinimą. Tuo tarpu darbdaviai mano, kad liberalizavus darbo rinką bus galima sukurti nemažai naujų darbo vietų ir įdarbinti dalį bedarbių, kurių interesų dabar negina niekas.