Kyla kainos

Lietuvoje būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, išaugo apie 3,1 proc. Būsto kainos šalyje didėja antrą ketvirtį iš eilės.

Daugiausia per ketvirtį pabrango senesnės statybos būstai – 3,7 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 4,3 proc., o vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,6 proc. Naujos statybos būstai per ketvirtį pabrango apie 1,5 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 1,7 proc., o vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc.

Antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc. Butai senesnės statybos daugiabučiuose namuose pabrango 6,4 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 0,8 proc. Butai naujos statybos vienbučiuose ir dvibučiuose namuose atitinkamai pabrango 5,8 proc., nors daugiabučiuose namuose atpigo 4 proc.

Augimas Vilniuje ir Rygoje

Baltijos šalių sostinėse šių metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, butų kainos augo Vilniuje ir Rygoje, o Taline smuko.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės "Ober-Haus" ekspertų teigimu, didžiausias metinis kainų augimas paskutinį vasaros mėnesį fiksuotas Latvijos sostinėje.

Rygoje vidutinė butų kaina per mėnesį padidėjo 1 proc., iki 1 123 eurų už 1 kv. m, Vilniuje – 0,7 proc., iki 1 393 eurų už 1 kv. m, o Taline smuko 1,5 proc., iki 1 638 euro už 1 kv. m. Per metus butų kainos Rygoje padidėjo 6,8 proc., Vilniuje – 5,8 proc., Taline – 4,3 proc.

Tiesa, Talinas lenkia Lietuvos ir Latvijos sostines pagal rinkos aktyvumą: per šių metų aštuonis mėnesius 1 tūkst. Talino gyventojų teko 13,4 butų pirkimo-pardavimo sandorių, Vilniuje – 12,7, o Rygoje – 9,8.

Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais Vilniuje sudarytas 6 891 butų sandoris, arba 13,3 proc. daugiau nei tais pačiais mėnesiais 2015 m. Rygoje buvo įregistruoti 6 258 sandoriai – 19,8 proc. daugiau nei 2015 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais.  Taline butų sandorių skaičius per metus augo 3,2 proc., iki 5 870.

Eksperto vertinimas

Kokios priežastys lemia būsto kainos augimą Lietuvoje? Ir ar nesiformuoja naujas nekilnojamojo turto burbulas? To dienraštis pasiteiravo "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio.

– Kokius išskirtumėte faktorius, kurie šiuo metu lemia būsto kainų didėjimą Lietuvoje?

– Galima būtų išskirti tris svarbiausius veiksnius: pirma, pigios palūkanos; antra, pajamų augimas; trečia, reikšmingai išaugęs pasitikėjimas nekilnojamojo turto rinka.

Konkrečiau šnekant, žmonių pajamos pamažu auga ir jos auga netgi sparčiau, nei didėja nekilnojamojo turto kainos. Jeigu žvelgtume į pajamų augimą pastaruoju metu, netgi Vilniuje nekilnojamojo turto kainų augimas nebuvo toks spartus kaip pajamų, ką jau kalbėti apie kitus miestus.

Kitas aspektas yra tai, kad, viena vertus, dabar bankai už indėlius faktiškai nieko nemoka, tad žmonės ieško alternatyvių investavimo formų, kita vertus, tiems, kurie planuoja skolintis iš bankų, šiuo metu yra palanku tai daryti, kadangi paskolos yra santykinai pigios.

Na, o kalbant apie pasitikėjimą nekilnojamojo turto rinka, daugelis žmonių, kaip kad buvo prieš kelerius metus, jau nebemano, kad kainos dar gali kristi žemyn ar kad gali būti rimtų problemų su nekilnojamojo turto rinka. Tad jie gana aktyviai investuoja į šią rinką. Manyčiau, tai ir yra tie trys svarbiausi varikliai.

– O ar nesiformuoja koks nors naujas burbulas nekilnojamojo turto rinkoje?

– Jeigu pažvelgtume į šios dienos situaciją, burbulo kol kas rinkoje nėra. Kalbant apie būstų kainų lygį, jeigu palygintume jį su kainomis buvusio burbulo metu, tai dar reikėtų, kad jos išaugtų bent 20 arba 30 proc. tam, kad pasiektų tą lygį.

Kitas ir svarbesnis dalykas – būsto įperkamumo rodiklis. Paimkime vidutinį atlyginimą ir vidutinį būsto kainų lygį – Vilniuje 2007–2008 m., kai buvo pats aukščiausias būstų kainų lygis, vilnietis už savo metinį vidutinį atlyginimą galėjo įpirkti apie 3 kv. m buto. Šiuo metu tas skaičius yra 6 kv. m, vadinasi, būstas šiuo metu yra kur kas įperkamesnis, nei buvo anksčiau.

Kitaip tariant, jeigu žvelgiame į kainų lygį, į įperkamumo lygį, situacija šiuo metu yra gerokai geresnė nei ta, kuri buvo ne tik nekilnojamojo turto rinkos burbulo metu, bet ir per krizę, kai vyravo žemos kainos, bet buvo ir žemi atlyginimai.

– Būsto kainos auga ne tik Vilniuje, o ir kituose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, taip pat Šiauliuose ir Panevėžyje. Galbūt kiti miestai priartės prie sostinės, kalbant apie 1 kv. kainą?

– Vargu ar taip kada nors bus: ar tai būtų krizės metai, ar burbulo laikotarpis, kainų lygis sostinėje visuomet buvo aukštesnis. Skaičiuojama, kad būsto kaina Vilniuje yra maždaug 30 proc. didesnė nei Kaune arba Klaipėdoje, o lyginant su Šiauliais arba kitais Lietuvos miestais, jau reikėtų kalbėti apie kartus.

Tikėtis, kad kiti miestai gali pasivyti Vilnių, gana sunku. Vilnius – sostinė, čia pajamų lygis – aukščiausias. Galų gale ir žmonių skaičius – reikšmingas kriterijus: Vilnius, ko gero, yra vienintelis Lietuvos miestas, kur žmonių skaičius auga.

Kita vertus, ar kainų augimo tempas kituose miestuose gali būti didesnis nei Vilniuje?

Tarkime, Vilniuje kainų augimas gali sustoti arba sulėtėti, o kituose miestuose toliau augti – taip, tokia tikimybė yra didesnė. Vis dėlto ir tai nėra labai tikėtina: manau, kad kainų augimo tempai Vilniuje ir kitur bus panašūs. Vargu ar gali būti taip, kad Vilniuje kainos augtų po 1 proc., o, pavyzdžiui, Kaune – 10 arba 15 proc.

– Kokios nekilnojamojo turto rinkos tendencijos?

– Jeigu pasaulyje nebus kokių nors reikšmingų sukrėtimų, kurie gali paveikti Lietuvos ekonomiką ir kartu nekilnojamojo turto rinką, tai būstų kainų didėjimas yra užprogramuotas tiek šiems metams, tiek ir kitiems metams.

Kaip bus dar tolesnėje ateityje – sunku pasakyti: kita vertus, spėlioti ir žaisti kainų lygiais – gana rizikinga. Juk niekas negali pasakyti, kas gali nutikti. Tarkime, 2008 m. krizė – tarsi jos buvo laukiama, bet ne visi tikėjosi.

Prognozės – rizikingas dalykas, sunku prognozuoti ateitį. Tam tikri įvykiai viską gali pasukti kita linkme.