„Pardavimai šiek tiek atslūgo būsto rinkoje nuo pernykščių rekordinių aukštumų, bet kovą vis dar buvo didesni negu iki koronaviruso pandemijos kovą – vadinasi, atslūgo, bet liko pakankamai aukšto lygio“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė J.Markevičius.

Jo teigimu, dabar yra „šiek tiek neapibrėžtumo laikotarpis“ dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Pasak jo, sandorių Vilniuje sudaroma gerokai mažiau negu prieš metus.

„Dabar rezervacijų pirminėje rinkoje yra mažiau negu paprastai iki pandemijos. Priežastys dvi: karo baimės ir tai, kad neparduotų būstų pasiūla Vilniuje yra labai sumažėjusi – galima sakyti, nelabai daug bėra ką pirkti“, – aiškino J. Markevičius.

Jo teigimu, kainų augimas tebelieka didžiausias nuo 2007–2008 m., tačiau šiemet jo tempas krito: „Kainų augimo pagreitis kažkiek išsikvėpė. Per mėnesį jos nebeauga 3 proc., kaip buvo 2021 m. pradžioje. Dabar paauga maždaug po 1 proc. Tai irgi nemažai.“

Be kita ko, J.Markevičius įspėjo, kad esama būsto pervertinimo požymių.

„Kainoms jau pastaraisiais metais šiek tiek ūgtelėjus imama atitrūkti nuo fundamentalių veiksnių. Tai nėra ypatingai didelis atotrūkis, bet jis signalizuoja, kad būsto rinkoje yra kažkas ne taip. Tą patį rodo ir įperkamumo rodiklis, kuris ilgus metus gerėjęs pandemijos metu ėmė blogėti – pirmą kartą nuo finansų krizės prieš 15 metų“, – aiškino J.Markevičius.

Pasak jo, nuomos rinkoje pastebimas didelis butų trūkumas. Dar labiau jį išryškino, kai dėl karo į Lietuvą ėmė plūsti pabėgėliai iš Ukrainos.