Buhalteriai skundžiasi, kad darbo krūvis jiems padidėjo, o atlyginimai liko kaip buvę. Informacijos valstybei esą tenka teikti ir daugiau, ir dažniau, tuo metu elektroninės valdžios sistemos išnaudojamos neefektyviai.

Šiai, kaip ir kitiems buhalteriams, nuo sausio darbo krūvis skaičiuojant mokesčius, teikiant deklaracijas dėl darbo užmokesčio, draudimo įmokų nemenkai paaugo, atsižvelgiant į tai, kad jų pačių darbo užmokestis liko toks pat. Esą vien kiek laiko atima 1 proc. pajamų, kurias savanoriškai gyventojas kaupia privačiame pensijų fonde, kiekvieną mėnesį suvesti rankomis.

„Jeigu imti nuo 2014 sausio 1 dienos, mes jau „Sodrai“ teikiame nebe vieną deklaraciją, bet dvi: su žmonių sąrašais – kas pasirinko pensijų fondą, o kas nepasirinko.

Anksčiau teikdavome vieną kartą per ketvirtį, dabar kas mėnesį. Jau mokesčių inspekcija irgi taip nori gauti. Ir daug, daug susidaro visokių rūpesčių, kurių galėtų nebūti, jeigu jau yra taip, kad valstybė investavo daug į tą mūsų elektroninę valdžią. Tikėjomės, kad daugelis registrų leis automatiškai suskaičiuoti mokesčius – kiek žmogus turi vaikų. Galima taikyti lengvatą, jei jis kartu su žmona gyvena ir vaikus prižiūri, o jei jau kartu negyvena – jau negalima – tai kaip tu kas mėnesį tą skaičiuodamas gali žinoti?“ – pasakojo Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė.

Pramonininkai sutinka, kad netikslinga keičiant įstatymus, biurokratinę naštą užkrauti vien buhalteriams.

„Mes pirmiausia kreipsimės su pasiūlymais į Seimą, kad jis peržiūrėtų esamą reglamentavimą ir kiek galima labiau palengvintų darbą. Faktas yra tas, kad visa informacija yra valstybės elektroninėse duomenų bazėse ir nemanau, kad ją valstybė šiaip turi, o buhalteriai turėtų rankiotis iš kitų šaltinių“, – sakė Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Pasak pramonininkų, už papildomą atsakomybę turi būti papildomai mokama, kaip tai daroma kitiems – pavyzdžiui, antstoliams.